Kvalifikacijos kėlimo renginiai

  Ištrūkti iš darbų sūkurio ir įkvėpti naujų idėjų, pasidžiaugti nuveiktais darbais ir susimąstyti apie ateities iššūkius mokyklų bibliotekininkes pakvietė Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacijos (LMBDA) 10-mečiui skirta konferencija „Mokyklų bibliotekos ateities visuomenei“.

  Sveikinimo žodį tardama VDU mokslo prorektorė prof. J. Kiršienė akcentavo, kad biblioteka yra švietimo įstaigos prioritetų indikatorius. Kas nuveikta, kad mokyklos bibliotekos taptų prioritetu mokyklose, apie indėlį, kad jos neišnyktų visai, nebūtų prijungtos prie viešųjų bibliotekų išgirdome LMBDA asociacijos pirmininkės Ž. Pratusevičienės pranešime „LMBDA -10 metų kartu“. Asociacijos dėka bibliotekininkų balsas dėl mokyklos bibliotekos svarbos ugdymo procese, dėl jos funkcijų skirtumo nuo viešosios bibliotekos,  buvo išgirstas – likome svarbia švietimo dalimi. „Tik atliepdamos mokyklos poreikius būsime reikalingos“ – konstatavo Ž. Pratusevičienė. LMBDA pirmininkė pasidžiaugė  IFLA Gairių mokyklų bibliotekoms vertimu į lietuvių kalbą ir išreiškė viltį, kad IFLA mokyklų bibliotekų manifestas taptų svarbus mokyklų vadovams tvirtinant strateginius planus. Vienas iš asociacijos tikslų – metodinė pagalba. Siekiant šio tikslo įgyvendinimo asociacija yra išvertusi metodinę medžiagą „Kova prieš edukacinį skurdą: biblioteka kiekvienoje mokykloje“. Medžiagą galima rasti puslapyje https://inmedio.jimdofree.com/apie-lmbda/lmbda-veikla/. Nūdienos kontekste „nebeužtenka tik išmokyti skaityti, būtina suformuoti skaitymo įgūdį“, - teigė Ž. Pratusevičienė. Jos manymu tai galėtų padėti daryti jau ne vienoje pasaulio šalyje organizuojamos skaitymo pamokos. Pasaulio bibliotekos gyvena panašiomis problemomis, sakė Anykščių J. Biliūno gimnazijos bibliotekininkė R. Miškinienė, vasarą aplankiusi tarptautinę IASL konferenciją.  Jos manymu šiuolaikiniame nerimo kupiname pasaulyje labai reikia gebėjimo būti čia ir dabar.  „Atsisėsk, nusiramink, viskas ko tau reikia – tiesiog knyga“. Kodėl gi gebėjimo būti čia ir dabar ugdymas negalėtų tapti ateities bibliotekininko nauja darbo niša ir jo įprasminimu? – vylingai klausė pranešėja.

 Gausus garbingų konferencijos svečių būrys vaizdžiai iliustravo konferencijos tikslą – bibliotekininkų bendradarbiavimą su įvairiomis institucijomis. Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacijos prezidento Dariaus Mockaus manymu aktyvus asociacijų dalyvavimas švietimo politikoje yra labai svarbus. Asociacijų nariai mato ir gali patarti politikams, kas veikia praktikoje, o kas ne. Pasak D. Mockaus, nederėtų pamiršti ir steigėjo, t.y. savivaldybių reikšmės ir kalbėtis ugdymo proceso tobulinimo klausimais. Aušra Burbienė, Lietuvos pradinio ugdymo mokyklų atstovų asociacijos prezidentė, palinkėjo bibliotekininkams susitarti su lituanistais dėl rekomenduojamų knygų sąrašų korekcijų. Jos manymu šiais laikais svarbiausia, kad vaikas apskritai skaitytų. VDU HMF Letonikos centro vyriausioji koordinatorė Dr. K. Vaisvalavičienė pasidžiaugė vis gausėjančiu dalyvių būriu tarptautiniame projekte „Baltų literatūros savaitė“. Viešnia išsakė viltį dėl nacionalinio finansavimo projektui ir paragino mokyklų bibliotekininkus dar gausiau jame dalyvauti (išsamesnė informacija projekto Facebook paskyroje https://www.facebook.com/groups/276831082747361) .

 Konferencijos pranešimuose buvo aptartas informacijos ir bibliotekų vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje, naujų technologijų keliami iššūkiai demokratijai, informacinio saugumo užtikrinimo būdai, mokinių informacinio raštingumo ir įgalinimo metodai. Pasak VDU viešosios komunikacijos katedros vedėjos, UNESCO-UNITWIN Medijų raštingumo tyrimų centro mokslininkės  prof. dr. K. Juraitės, nuolatinis komunikacijos perteklius ir informacijos triukšmas mūsų visuomenę poliarizuoja (suskaldo į grupes). Tad bibliotekoms tenka ir „jungiamojo audinio“ vaidmuo. Pranešėja priminė apie kolegės prof. dr. A. Balčytienės parengtą puikią pagalbinę priemonę bibliotekininkams – medžiagą MIR ugdymui. Išgirdome pranešimą ir šios medžiagos autorės, DIGIRES projekto vadovės, VDU viešosios komunikacijos profesorės, VDU UNESCO MIR įtraukiai žinių visuomenei katedros vadovės A. Balčytienės. Pasak jos, nors Lietuvoje veikia net 3 naujienų redakcijos, kurios tikrina faktus ir jau gauname išfiltruotą, patikimesnę informaciją, tačiau tikros kokybiškos informacijos mažėja. Žinoma, paprasti žmonės netapsime profesionaliais faktų tikrintojais, ir joks kritinis mąstymas nesuveiks, jeigu žmogus jausis nesaugus ir nepasitikės savo aplinka. Tad auga valstybės vaidmuo. O kartu su juo ir viešąsias erdves kuriančių institucijų svarba, o biblioteka kaip tik yra viena iš jų. Norintiems gauti kuo patikimesnę informaciją prof. dr. A. Balčytienė davė praktinį patarimą: tiesiog naudoti „šoninio skaitymo“ techniką (kai kituose naršyklės languose nuolat tikriname minimus faktus ar žmones).

  Auditoriją sužavėjo  VDU doktoranto, psichologinių ir informacinių operacijų karininko D. Remeikos pranešimas ir galimybė praktiškai patirti manipuliatyvių technikų jėgą. Pranešėjo teigimu neįmanoma iškart „instaliuoti“ visuomenėje MIR ir kritinio mąstymo gebėjimus, kaip ir dramblio praryti vienu ypu. Valgymo mažais kąsneliai principas efektyvus ir MIR ugdyme. VDU bibliotekos direktorė L. Bloveščiūnienė pristatė VDU bibliotekos įsitraukimą į atvirojo mokslo erdves.

Išklausius pranešimų įvyko atviras LMBDA visuotinis susirinkimas.  Jo metu buvo padėkota aktyvioms asociacijos narėms ir paskelbtos naujai išrinktų asociacijos valdybos narių, revizorės ir pirmininkės pavardės. Sveikiname naująją valdybą ir LBDA pirmininke perrinktą Žanetą Pratusevičienę. Esame dėkingos, kad yra tokių išmintingų, aktyvių žmonių, gebančių taip drąsiai ir ryžtingai atstovauti Lietuvos mokyklų bibliotekininkes. LMBDA vienintelė asociacija Lietuvoje atstovaujanti mokyklų bibliotekininkų interesus.

  Po konferencijos dalyviai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje, Vaclovo Biržiškos ir Leonido Donskio bibliotekose. Pasigrožėjome ir dar kartą įsitikinome – turime kuo didžiuotis mūsų mažytėje Lietuvoje. Darbuosna grįžome  su naujomis idėjomis, viltimis ir nauju energijos užtaisu: būdami kartu esame stiprūs. Būdami atsakingi ir aktyvūs - kuriame Lietuvą. Tad išgirskime ir sąmoningai įsidėkime širdin konferencijos šūkį: „Dirbkime kartu ateičiai!”

Klaipėdos Baltijos gimnazijos bibliotekininkė Lina Lakickienė 

  Gegužės 19 d.  vyko seminaras, kuriame LMBDA pirmininkė Žaneta Pratusevičienė pristatė naujausią literatūrą mokyklų bibliotekininkams - Italijos Romos Tre universiteto dėstytojos profesorės Luisos Marquardt parengtą leidinį "Kova prieš edukacinį skurdą: biblioteka kiekvienoje mokykloje. Praktinis vadovas mokyklos bibliotekai". Leidinį išvertė Janina Aidulytė, redagavo Žaneta Pratusevičienė. Leidinys nemokamas, jį galima rasti LMBDA puslapyje prie metodinės medžiagos.  

  Šis leidinys buvo parengtas vykdant socialinę atskirtį mažinantį projektą ir pasiūlytas švietimo bendruomenei kaip praktiškas ir lengvai naudojamas vadovas kuriant efektyviai veikiančią mokyklos biblioteką. Būtent skaitymo skatinimas, prieiga prie žinių ir informacijos yra priemonės mažinti socialinę atskirtį, atsiradusią dėl skirtingų gyvenimo sąlygų, kuriose mokiniai gyvena šeimose, ir netolygaus švietimo vystymosi tarp regionų. Italijoje vykdyti tyrimai parodo ryšį tarp gerai veikiančios mokyklos bibliotekos ir geresnių moksleivių pasiekimų. INVALSI testų rezultatai geresni  tose mokyklose, kuriose mokyklų bibliotekų veiklos lygis aukštesnis ir knygų fondų apimtis yra didesnė.

 Šis leidinys aktualus ir Lietuvos mokyklų bibliotekininkams, taip pat kitiems bibliotekų veikla suinteresuotiems žmonėms (vadovams, tėvams, mokiniams). Jis apibendrina naujausią pastarųjų metų mokyklų bibliotekų veiklą, bibliotekininkystės naujoves, kaip bibliotekos prisitaiko prie naujausių Darnaus vystymosi ir skaitmeninės visuomenės kūrimo iššūkių.  Leidinyje pateikiama rekomendacijos kuriant (atnaujinant) mokyklos biblioteką. Taip pat jį reikėtų perskaityti pradedančiam bibliotekininkui. Pateikiama vertingų patarimų kaip tvarkyti fondą, projektuoti bibliotekos erdves, vykdyti skaitymo skatinimo, informacinio ugdymo veiklas. Vertinga leidinio dalis - daug nuorodų į svetaines, dokumentus, norintiems gilintis plačiau. Vertingos patirties galima pasisemti ir iš Italijos pavyzdžių: ten mokyklų bibliotekos susijungusios į tinklus, kurie turi bendrą informacinę sistemą, jų veikla labiau koordinuojama, oficialioje švietimo ministerijos svetainėje veikia bibliotekų skyrius, taip pat atliekami tyrimai apie mokyklų bibliotekų veiklos reikšmę moksleivių pasiekimams. 

 Nuotolinio seminaro metu buvo ne tik pristatytas leidinys, tačiau dalyviai gavo užduotis ir turėjo galimybę padiskutuoti, kaip pateiktą teorinę medžiagą pritaikyti praktikoje. Seminarą organizavo Kauno rajono švietimo centras. 

  Lapkričio 10 dieną mokyklų bibliotekininkai susirinko į nuotolinę konferenciją „Mokyklos biblioteka - bendruomenės poreikiams“. Konferencijos tikslas buvo aptarti mokyklos bibliotekos vaidmenį švietimo bendruomenėje. Į Lietuvos mokyklų bibliotekas bandyta pažvelgti iš šalies - mokinių, mokytojų, tėvų, švietimo vadovų akimis, palyginti su kitų šalių mokyklų bibliotekomis.

 Konferenciją pradėję ir užbaigę moksleiviai iš Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos ir Anykščių Jono Biliūno gimnazijos akcentavo saugią bibliotekos aplinką, vietą, kur jaunimas gali augti, kurti, išreikšti save, savarankiškai mokytis ir bendradarbiauti tarpusavyje.  

  Daug gerų pavyzdžių apie bibliotekos įsitraukimą į ugdymą, ypač į skaitymo skatinimą, pateikė Karalienės Mortos mokyklos Kaune vadovė Dovilė Manukian. Šioje mokykloje knyga nuolat yra šalia mokytojo ir vaiko. Mokiniai tvarkaraštyje turi numatytą laiką, kada eina į biblioteką skaityti, mokytis informacinio raštingumo ar tvarkyti knygas. Apie žaidimo svarbą skatinant vaikus skaityti kalbėjo rašytojas, žurnalo „Laimiukas“ redaktorius ir tėtis Virgis Šidlauskas.

  NŠA Ugdymo turinio departamento direktorius Vainas Brazdeikis mokyklų bibliotekininkams pristatė Atnaujintas bendrąsias programas,  o EdTech centro administracinės grupės vadovė Vilma Venta Jankūnė - NŠA vykdomą projektą „Skaitmeninė švietimo transformacija („EdTech“)“, kuris skirtas skatinti švietimo inovacijų, grįstų skaitmeninėmis technologijomis, diegimą švietimo sektoriuje. Mokyklų bibliotekininkai, kaip lygiaverčiai švietimo sistemos dalyviai, turi žinoti apie pokyčius ir galimybes prie jų prisitaikyti.  Pranešėja akcentavo mokyklos bibliotekininko kaip švietimo konsultanto ir skaitmeninių mokymo priemonių testuotojo galimybes.

 Ypač reikšmingas buvo Italijos Roma Tre universiteto profesorės Liuzos Marquardt pranešimas  „Inovatyvi mokyklos biblioteka“. Inovacija bibliotekų sektoriuje yra dviprasmiška sąvoka. Bibliotekos suvokiamos kaip statiška institucija, kur mažai pokyčių. Inovacijų diegimas gali būti radikali intervencija, įvedant naujus efektyvesnius procesus arba laipsniškas procesas. Kad biblioteka būtų efektyvi ji turi sujungti inovaciją ir kokybę. Čia, kaip ir bet kokioje inovacijoje, pagrindinis vaidmuo – žmogiškasis, daug kas priklauso nuo darbuotojo. Kitas labai svarbus dalykas – bendradarbiavimas. Tyrimai rodo, kad kai yra bendradarbiavimas tarp bibliotekininko ir mokytojo, ugdymo kokybė gerėja. Todėl būtina sąjunga tarp bibliotekininko ir mokytojo, tėvų, kitų bibliotekininkų. Pačioje mokykloje reikia kurti skaitymo kultūrą, kuri skatintų visus bendruomenės narius skaityti. Biblioteka turėtų inicijuoti šį procesą.  Dar reikėtų atkreipti dėmesį į erdves, kurios būtų pritaikytos mokinių poreikiams, lengvai transformuojamos, knygos galėtų būti ne tik bibliotekoje, bet ir visos mokyklos erdvėse. Biblioteka turėtų užtikrinti prieigą tiek prie tradicinių, tiek prie skaitmeninių resursų. Italijoje populiarus ugdymas per paslaugas, kai prie bibliotekos kūrimo, knygų tvarkymo prisideda patys mokiniai. Tokios programos svarbios, kad moksleiviai išsiugdytų meilę skaitymui.

  Ar Lietuvos mokyklų bibliotekos inovatyvios? Daug gerų žodžių profesorė Liuza Marquardt skyrė Lietuvos mokyklų bibliotekoms. Kaip stiprybes išskyrė tai, kad kiekvienoje mokykloje yra biblioteka, kad vyksta įvairios iniciatyvos, įgyvendinamos skaitymo skatinimo programos, dirba nuostabus personalas, efektyviai veikia LMBDA. Šios išvados padarytos apibendrinus Roma Tre universiteto absolventės Janinos Aidulytės tyrimą „Mokyklų bibliotekos ir informacinio raštingumo ugdymas Lietuvoje: esamos padėties analizė ir apklausos rezultatai”. Tyrimas buvo pristatytas ir tarptautinėje IASL konferencijoje, vykusioje šių metų liepos 11-15 d. Tai labai reikšminga Lietuvos mokyklų bibliotekų reprecentacija tarptautinėje plotmėje. IASL nuolat pabrėžia, kaip svarbu stiprinti bibliotekų personalą ir didinti tarpusavio bendradarbiavimą, kurti mokyklų bibliotekų tinklą, kad atskleisti didesnį potencialą. Iliustruodama tai, pranešėja palygino kitų valstybių gerą patirtį. Remiantis portugalų modeliu, Italijoje buvo sukurtas bendras mokyklų bibliotekų tinklas ir portalas Sibis, kuriame matosi visos mokyklų bibliotekų paslaugos, bendri katalogai, bendros kultūrinio ugdymo iniciatyvos.

  Įdomu buvo susipažinti ir su Šveicarijos mokyklų bibliotekomis. Pranešimą „Skaitymo reikšmė Šveicarijos mokyklose", skaitė Jūratė Caspersen, Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė. Šveicarijoje nėra valstybinės Švietimo ministerijos, atskiruose kantonuose yra atskiros  ugdymo programos. Tačiau visur didelis dėmesys skiriamas skaitymui kaip pagrindinei kompetencijai, kad vaikai galėtų toliau savarankiškai mokytis. Tėvai taip pat aktyviai įsitraukia į ugdymo procesą, bibliotekose organizuojami skaitymo užsiėmimai. Neišmokęs skaityti ir suprasti teksto mokinys renkasi profesinį mokymą, tik 20 procentų šveicarų tęsia mokslą gimnazijoje.

 Apibendrindama konferenciją  Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacijos (LMBDA)  pirmininkė Žaneta Pratusevičienė išskyrė dvi pagrindines mintis:

1. Lietuvos mokyklų bibliotekos - stiprus švietimo sistemos partneris, būtina erdvė mokykloje savo paslaugomis ir ištekliais prisidedanti prie mokymo ir mokymosi, vieta moksleiviams augti ir tobulėti. Šią mintį patvirtina bendruomenė. Mes Lietuvoje turime pakankamai gerą įdirbį –mokyklų bibliotekos priklauso bendrai Lietuvos bibliotekų sistemai, dirba profesionalūs bibliotekininkai, yra vieningi fondų tvarkymo nuostatai.  Iššūkiai susiję su besikeičiančiais mūsų bendruomenės poreikiais, su pokyčiais švietimo sistemoje, bendrojo ugdymo programose, skaitmenizacija.  Mokyklų bibliotekos turi priimti tuos pokyčius, nuolat įsivertinti ir tobulėti. Šiuo metu LMBDA yra ta organizacija, kuri brėžia kryptį mokyklų bibliotekininkystei Lietuvoje. Išverstos IFLA Gairės mokyklų bibliotekoms, dalyvaujama tarptautinėse konferencijose, užmegzti ryšiai su profesore dėstytoja Luiza Marquardt  ir  verčiama jos knyga „Praktinis vadovas mokyklos bibliotekai“. Visa tai leidžia tobulinti mokyklų bibliotekų veiklą.

2. Skaitymas yra vienas iš pagrindinių būdų gauti žinias ir ugdyti asmenybę. Puikūs skaitymo įgūdžiai yra visos mokinio mokyklinės „karjeros“ pagrindas; jų neišsiugdžius neįmanoma pasiekti gerų mokymosi rezultatų aukštesnėse klasėse, įgyti gerą profesinį išsilavinimą, šviestis ir skleistis kaip kultūringai asmenybei. Todėl itin svarbu dar vaikystėje susiformuoti gerus skaitymo įgūdžius. Tam reikia visų – bibliotekininkų, mokytojų, tėvų, rašytojų, švietimo politikos formuotojų, ŠMSM, NŠA - didesnių pastangų ir bendradarbiavimo.

 Konferencija užbaigta rekomendacijomis, kurios papildytos apibendrinus konferencijos dalyvių refleksijas raštu:

•  Kiekviena mokyklos biblioteka turėtų įsivertinti savo paslaugų poreikį bei kokybę savo mokyklos bendruomenėje ir lanksčiai reaguoti į pokyčius.
•  Daugiau dėmesio skirti vaikų ir moksleivių skaitymo skatinimui. Mokyklos ir šalies lygmeniu rengti skaitymo skatinimo programas,  stiprinti mokyklų bibliotekų vaidmenį ir aprūpinimą.
• Stiprinti tarpusavio bei tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

Žaneta Pratusevičienė,

LMBDA pirmininkė

  Tarptautinė mokyklų bibliotekų asociacija kartu su  Pietų Karolinos universitetu 2022 m. liepos 11-15 dienomis pakvietė mokyklų bibliotekininkus, mokytojus, administratorius, mokslininkus  ir visus kitus, besidominčius švietimu ir bibliotekomis į 50-ąją kasmetinę IASL hibridinę konferenciją ir 25-ąjį tarptautinį forumą apie mokslinius tyrimus mokykloje. Tai buvo renginys, skirtas mokyklų bibliotekininkystės teorijai ir praktikai tobulinti. IASL metinė konferencija suteikė specialistams  galimybę keistis idėjomis ir praktikomis, pasidalinti gerosiomis patirtimis, susitikti su kolegomis, pasikeisti nuomonėmis.  Konferencijos metu buvo  ieškoma  galimybių ir būdų dalintis ir mokytis vieniems iš kitų, keistis kūrybiškais metodais sprendžiant  mokyklų bibliotekų iššūkius visame pasaulyje.

Skirtingų šalių mokslininkai ir mokyklų bibliotekininkai pristatė labai įvairius savo atliktus tyrimus: "Vidurinių mokyklų mokinių, kurie jau yra motyvuoti skaityti, skaitymo įpročių tyrimas"; "Mokyklos bibliotekininko svarba  mokykloje";  "Mokyklos bibliotekininko vaidmuo pandemijos metu, pastoviai besikeičiančioje mokymosi aplinkoje"; "Mokytojų bibliotekininkų įgalinimas remti STEAM švietimą"; "Pagalba mokiniams tobulinant  realaus pasaulio informacinio raštingumo įgūdžius, kai kalbama apie dezinformaciją";  "Mokyklų bibliotekininkų vaidmuo padedant mokiniams suprasti realaus pasaulio skaičius, statistiką, diagramas, grafikus ir vizualizacijas"; "Bibliotekininkų galimybės užpildyti spragas tarp dalykų ir padėti mokiniams įgyti įgūdžių suprasti ir kritiškai vertinti duomenis namuose, mokykloje ir gyvenime"; "Kaip mokyklų bibliotekininkai naudojo išmaniuosius įrenginius savo profesiniams poreikiams pandemijos metu" ir dar daug kitų mokyklų bibliotekoms aktualių temų. Konferencijos metu buvo galimybė rinktis temas pagal kiekvienos šalies aktualumą, svarbą ar problemiškumą.

 Informacinių technologijų specialistai pristatė naują mokyklose naudojamą žaidybinio mokymosi programą Breakoutedu, interaktyvių vadovėlių kūrimo priemonę IORAD.

  Labai gerą įspūdį paliko susitikimas su rašytojais :  Neal Shusterman, Carmen Agra Deedy, Frank W.Baker.

 Šių metų konferencijos aktualiausias pranešimas Lietuvos mokyklų bibliotekininkams buvo Luisa Marquardt (Roma Tre universitetas) atliktas išsamus tyrimas apie Lietuvos mokyklų bibliotekas  „Lietuvos mokyklų bibliotekos ir informacinio raštingumo ugdymas”. Mokyklų bibliotekų tyrime dalyvavo 110 Lietuvos mokyklų bibliotekų.  Tyrimas buvo atliekamas nagrinėjant mokyklų bibliotekas skirtingame istoriniame kontekste, lyginant tarybinių laikų ir šiuolaikines mokyklų bibliotekas, buvo apžvelgta pažanga ir pokyčiai mokyklų bibliotekose, įkūrus LMBDA – Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociaciją, išnagrinėta informacinio raštingumo ugdymo situacija Lietuvoje.

 Tai svarbus kasmetinis profesinis renginys viso pasaulio mokyklų bibliotekininkams.

Kristina Brazauskienė