Naujienos
Tai kas svarbiausia vyko mokyklos bibliotekoje
Kaip ir kiekvienais metais Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos bibliotekoje paminėta Knygnešio diena. Tai diena kai prisimename knygnešius, lietuvių kalbos draudimo metais platinusius lietuviškas knygas. Todėl bibliotekoje vyko netradicinės pamokos, kurias vedė tikybos mokytoja Kristina Vaicekauskienė ir bibliotekininkė Violeta Markauskienė Mokytoja Kristina papasakojo apie vyskupą, rašytoją Motiejų Valančių, kurio iniciatyva ir pastangomis buvo pradėtas aktyvus priešinimasis spaudos draudimui, gimtosios kalbos vartojimo varžymui. Mokiniai ne tik klausėsi, bet ir žiūrėjo interaktyvų muzikinį filmą „Knygnešio kelias“, atliko įvairias užduotis, diskutavo, pabandė rašyti su plunksnakočiu. Pamokos vykusios Knygnešio dieną – tai baigiamasis visą mėnesį bibliotekoje vykusių renginių edukacijų, skirtų svarbioms Lietuvos datoms pažymėti, akcentas. Nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios bibliotekoje integruotas lietuvių kalbos ir literatūros pamokas vedė mokytojos Genovaitė Stuknienė ir Rasa Aukūnienė, o bibliotekininkė Violeta kvietė į edukacinius užsiėmimus „Padovanok sau tautinių spalvų apyrankę‘.
Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos bibliotekininkė
Violeta Markauskienė
Šimtametė knygos dvasia
Netradicinė lietuvių literatūros pamoka buvo skirta Knygnešio dienai pažymėti. Šią dieną pagerbiami žmonės, kurie keturiasdešimt metų platino draudžiamą lietuvišką žodį ir raštą.
3c, 4d, 4a, klasių mokiniai ir klasių vadovės klausėsi bibliotekininkės Danutės Petkuvienės pasakojimo apie Knygnešystės XIX a. veiklos vykdymą. Apie 1864-1904 metus, kai buvo draudžiama spausdinti, platinti ir skaityti lietuvišką knygą. Žymiausią Knygnešį Jurgį Bielinį.
Knygnešių dieną turi tik Lietuva. Kovo 16-oji yra Knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena, todėl jo garbei atsirado ši data.
Mokinai pamatė šimtametes knygas iš bibliotekininkės sukauptos kolekcijos. Knygas, kuriais lietė Knygnešių rankos. Sužinojo trumpą kiekvienos knygos turinį ir istoriją. Viena knyga parašyta gotikos šriftu. Pamokoje buvo ugdoma pažinimo ir kultūrinė kompetencijos.
Mikalojus Daukša rašė: „Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją – sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę. Sunaikink ją,- užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę“.
Danutė Petkuvienė, Tauragės „Šaltinio“progimnazijos bibliotekininkė
Mokyklų bibliotekų darbuotojų vaidmuo ugdant medijų ir informacinį raštingumą: apklausos rezultatai
Projektas „Medijų raštingumo stiprinimas bendruomenėse: kritinį mąstymą ugdykime kartu!“ 2023 metų sausį atliko tyrimą, su kokiais iššūkiais susiduria mokyklų bibliotekų darbuotojai ir ką jie mano apie vaikų medijų ir informacinio raštingumo (MIR) ugdymo svarbą. Iš visų Lietuvoje veikiančių 811 bendrojo lavinimo bibliotekų apklausoje dalyvavo 128 mokyklų bibliotekų darbuotojai.
Medijų ir informacinio raštingumo temos aktualumu šiandien neabejojama. Itin reikšminga ji ir moksleiviams, kurie didžiąją laisvo laiko dalį praleidžia prie skaitmeninių ekranų. Bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai įvardijami kaip informacinių technologijų pažeidžiama grupė, todėl svarbu mokyklos aplinkoje ugdyti MIR įgūdžius. Čia veikiančios bibliotekos gana dažnai įvardinamos kaip potenciali, saugi vieta MIR įgūdžių stiprinimui, o mokyklų bibliotekų darbuotojai – patarėjais, galinčiais supažindinti, pristatyti bei padėti ugdyti vaikų MIR įgūdžius. Tačiau šiandien dar ne kiekviena mokyklos biblioteka linkusi imtis šio svarbaus vaidmens.
Todėl asociacija „Langas į ateitį“ kartu su „Viešųjų interneto prieigos taškų“ asociacija pasitelkdamos savo ilgametę patirtį MIR kompetencijų ugdymo srityje bei įgyvendindamos projektą „Medijų raštingumo stiprinimas bendruomenėse: kritinį mąstymą ugdykime kartu!“ domėjosi, su kokiais iššūkiais susiduria mokyklų bibliotekų darbuotojai ir ką jie mano apie vaikų MIR ugdymo svarbą. Projekto komandai buvo svarbu išsiaiškinti mokyklų bibliotekų darbuotojų patirtį bei poreikius organizuojant medijų ir informacinio raštingumo ugdymo veiklas.
Tyrimas atskleidė, jog didžioji dalis respondentų mokyklinio amžiaus vaikų MIR įgūdžių ugdymą vertina kaip labai svarbų dalyką. Tačiau patys mokyklų bibliotekų darbuotojai dar nėra aktyviai įsitraukę į MIR įgūdžių ugdymo veiklų organizavimą mokiniams. Tik 29 proc. mokyklų bibliotekų darbuotojų nurodė, kad yra organizavę tokio pobūdžio veiklas per keletą pastarųjų metų, o didžioji dauguma bibliotekų darbuotojų (71 proc.) įvardino, kad MIR veiklų nevykdo.
Paprašius įvardinti pagrindines priežastis, kodėl nevyksta MIR veiklos mokyklų bibliotekose, paaiškėjo, jog labiausiai mokyklų bibliotekų darbuotojai pasigenda įgūdžių ir žinių MIR tema (71 proc.). Kiek mažiau respondentų nurodė šiuolaikiškų mokymosi išteklių (33 proc.) bei mokymosi programų (37 proc.) trūkumą. Respondentai sutinka, jog pastaraisiais metais išaugo poreikis mokyklų bibliotekoms aktyviau įsitraukti į MIR ugdymą, tačiau pasigenda vizijos, integralaus požiūrio, konkrečių programų, kaip MIR veiklos turėtų būti integruotos į bibliotekos darbą. Kai kuriose bibliotekose organizuojamos MIR veiklos nėra reguliarios, tai daugiau pavienės mokyklų bibliotekų darbuotojų iniciatyvos, projektinė veikla ir pan. Pabrėžiama, kad svarbu įvertinti ir bibliotekos darbuotojo užimtumą, galimybes bei pasirengimą tapti MIR švietėju vietos bendruomenėje.
Apklausos dalyviai pripažino, jog MIR įgūdžių ugdymas aktualus įvairaus amžiaus moksleiviams, bet labiausiai išskyrė vyresnių, t. y. 5-12 klasių mokinius. Net 66 proc. respondentų prabrėžė saugaus elgesio internete, 63 proc. saugaus naudojimosi socialiniais tinklais, 59 proc. – kritinio mąstymo temų svarbą.
Projektas „Medijų raštingumo stiprinimas bendruomenėse: kritinį mąstymą ugdykime kartu!“ numato rudenį pakviesti mokyklų bibliotekų darbuotojus išbandyti naujai sukurtą MIR ugdymui skirtą mokymų medžiagą savo mokyklose.
Daugiau informacijos apie projektą „Medijų raštingumo stiprinimas bendruomenėse: kritinį mąstymą ugdykime kartu!“ ieškokite svetainėse www.vipt.lt; https://www.langasiateiti.lt/.
Projektą finansuoja Europos žiniasklaidos ir informacijos fondas (EMIF). Projekto socialinis partneris – Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacija.
Šlepetė ir kitos istorijos
„Jo knygos gimsta iš širdies,
Tad prie Račicko pavardės
Visi priprato jau seniai,
Na, o labiausiai – mokiniai.
Jo personažai tokie puikūs!
Be Edvarduko ir be Zuikos,
Be Nippės ir kitų vardų
Gyventi būtų nuobodu ...“
Taip apie vaikų ir paauglių rašytoją rašė poetė Alma Karosaitė.
Rašytojas atvyko į susitikimą su Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos 2-5 ir 6-8 klasių mokiniais. Mokiniai pamatė mėgstamų knygų „Zuikos padūkėlio, „Šlepetės“, Berniukai šoka breiką“ ir kitų knygų autorių. Pabendravo. Trečiokai, ketvirtokai, penktokai, šeštokai išmoko mintinai rašytojo knygų ištraukas ir meniškai deklamavo. Juk nieko nėra maloniau rašytojui, kai jo parašytos knygos yra skaitomos ir žinomos. Rašytojas prisipažino, kad jam patinka rašyti apie pašėlusius vaikus, kuriuos jis vadina teigiamais išdykėliais. O šalia tų padūkėlių, jokūbėlių, mikių ir lukošiukų būna jų mokytojos, kurios kartais patenka į komišką situaciją. Autorius motyvavo mokinius skaityti knygas. Skaitantis mokinys ugdo kūrybiškumą, pažinimo kompetencijas.
Mokyklų bibliotekininkių pasitarimas kraštotyros muziejuje
Pasikalbėti apie naujai patvirtintas programas, vadovėlius, vadovėlių ir mokymo priemonių įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašą, Ukmergės rajono bibliotekininkės rinkosi muziejuje. Metodinis pasitarimas prasidėjo apžiūrėjus įspūdingo dydžio Michael Shubitz fotografijas parodoje „Sugrąžinti į Kauną“ ir anykštietės Valentinos Stanevičienės papuošalų parodą. Jos pagamintos sagės, auskarai, pakabukai, apyrankės puošti siuvinėjimu. Aplankėme ir Ukmergės kraštotyros muziejaus eksponatus, „pasivažinėjome“ siauruku.
Pasitarime kalbėjome, diskutavome apie bibliotekininkių naudojamus įrankius vadovėlių apskaitai, tvarką užsakant vadovėlius. Svarstėme galimybę rajono dalykų mokytojams užsakyti tuos pačius vadovėlius.
Klausėmės naujienų apie Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacijos darbus ir planus. Dalinomės įspūdžiais iš pirmininkės Žanetos Pratusevičienės inicijuoto seminaro „Istorijos faktų panaudojimas visuomenės švietimui ir krašto pažinimui“ Susipažinome su seminarą organizavusios Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupantų režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato surinkta informacija, išleistas leidiniais. Vartėme Lietuvos Generalinio konsulato Niujorke padovanotą knygelę mokyklų bibliotekų mažiesiems skaitytojams.
Bibliotekininkės skirstėsi pasisėmę žinių, pasidalinę patirtimi. Grįžę į mokyklas aktyviai įsilies į ugdymo procesą.
Bibliotekininkė Nijole Čepukėnienė
Žaidimas „Populistas“
Šeduvos gimnazijos bibliotekoje buvo pristatytas naujas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos sukurtas stalo žaidimas „Populistas“. Tai kritinio mąstymo žaidimas, ugdantis visuomenės medijų ir informacinį raštingumą, sąmoningumą ir atsparumą informacinei manipuliacijai.
Dainiečiai paminėjo Tarptautinę skaitymo vonioje dieną
Moksliškai įrodyta, kad skaitymas – efektyviausias būdas stresui įveikti, veiksmingesnis net už muzikos klausymą ir pasivaikščiojimą. Tyrimas atskleidė, kad per šešias minutes skaitymo tyloje tiriamųjų širdies ritmas sulėtėjo, o raumenų įtampa sumažėjo net 68 proc. Psichologų teigimu, skaitymas yra toks veiksmingas todėl, kad protas susikoncentruoja į turinį ir padeda atsitraukti nuo realybės bei atsipalaiduoti. Knygų mylėtojai geriau miega, labiau pasitiki savimi, rečiau serga depresija.
Aktorius Giedrius Savickas viename interviu paklaustas, kur mėgsta skaityti, atsakė, kad „geriausios vietos skaityti yra vonia ir traukinys, o puikiausiai būtų – vonia traukinyje“.
Istorinis išprusimas didina toleranciją ir atsakomybę
Vasario 13 – 14 d. Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacijos (LMBDA) narės dalyvavo pirmininkės Žanetos Pratusevičienės inicijuotame seminare „Istorijos faktų panaudojimas visuomenės švietimui ir krašto pažinimui“. Seminarą organizavo Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti Sekretoriatas bendradarbiaudamas su Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriu centru.
Daiva Janavičienė. Trumpai apie biblioterapiją
Žodžio reikšmė
Biblioterapija - (gr. biblion (knyga) + gr. therapeia - gydymas, slaugymas; pagalba). Tai universalus metodas, kurį savo veikloje gali pasitelkti įvairių profesijų socialines paslaugas teikiantys asmenys. Toliau bus atskleidžiama biblioterapijos samprata iš bibliotekininkystės perspektyvos.
Biblioterapijos teorijoje „knyga“ – yra ne tik įprastos kodekso formos dokumentas, bet ir bet kokioje laikmenoje (papiruse, pergamente, elektroninėje skaityklėje ar kt.) išsaugotas turinys arba tekstas į kurį gilinasi (jį atidžiai skaito, apmąsto, aptaria ir kt.) asmuo. „Terapija“ yra ne tik medikamentinis gydymas, ši sąvoka turi ir kitas reikšmes – tai ir priežiūra, slaugymas ar tiesiog – pagalba asmeniui.
Apibendrinant, D. Janavičienė teorijoje biblioterapiją įvardina kaip būdą pagelbėti asmeniui, pasitelkiant įvairius tekstus ir juos skaitant giluminiu būdu.
Knygos iš JAV
Dar prieš Kalėdas LMBDA pasiekė dovana iš Lietuvos Generalinio konsulato Niujorke – knygos Lietuvos mokyklų bibliotekų mažiesiems skaitytojams. Lietuvių bendruomenė Niujorke susidraugavo su žymiu JAV reperiu, kuris vaikams parašė knygą apie opias patyčių, savęs realizavimo problemas, ir šias knygas atvežė į Lietuvą. Knygos veikėjas, tylus trečios klasės mokinys, turi didelių vilčių ir svajonių, bet kiti vaikai šaiposi iš jo akinių. Ar mokyklos talentų šou bus jo galimybė sužibėti? Kas jam padės pasitikėti savimi?
Mūsų mokyklų bibliotekoms visada reikia kokybiškų knygų. Bibliotekininkai tikisi, kad ši spalvota paveikslėlių knyga tikrai pradžiugins vaikus, padės mokytis anglų kalbos ir skleis svarbią žinutę. Dėkojame visiems padėjusiems knygai nukeliauti tokį ilgą kelią.