IFLA gairės mokyklų bibliotekoms

LMBDA ėmėsi iniciatyvos ir išvertė atnaujintas IFLA gaires mokyklų bibliotekoms (2015 m.). Jas galima rasti oficialiame IFLA puslapyje.  Šis Gairių vertimas reikšmingas profesinio tobulėjimo ir mokyklos bibliotekos kaip lygiavertės ugdymo proceso dalyvės interesų gynimo kontekste. Gairių vertimą parėmė programinės įrangos kūrimo bendrovė "Asseco Lietuva", kurianti sprendimus bibliotekoms daugiau kaip 20 metų. Iki dabar turėjome Lietuvos nacionalinės bibliotekos 2004 metais išleistą pirmąjį vertimą. O kas naujo šiose gairėse? Mokymosi procesas tapo aktyvus, sparčiai kinta informacinis pasaulis, todėl keičiasi ir mokyklos bibliotekos vaidmuo. Biblioteka suvokiama ne tik kaip fizinė, bet ir kaip skaitmeninė erdvė mokymuisi, o mokyklos bibliotekininkas ne tik informacijos išteklių prižiūrėtojas, bet aktyvus mokymosi pagalbininkas. Atsirado naujų iššūkių informacijos vartotojams. Jie turi būti atsakingi ir etiški, gebėti mokytis savarankiškai, suvokti savo poreikius informacijai, žinoti, kaip rasti reikiamą ir patikimą informaciją,  naudotis technologijų priemonėmis tai informacijai gauti ir norimam rezultatui pateikti.  

  Atnaujintose gairėse kalbama apie mokyklos bibliotekos misiją, kuri įtvirtinta  1999 m. IFLA/UNESCO Mokyklų bibliotekų manifeste –teikiant informaciją, idėjas ir mokymosi visą gyvenimą įgūdžius, sudaryti galimybes mokyklų bendruomenėms gerinti mokymą ir mokymąsi.  Tačiau daugiau dėmesio skiriama mokyklos bibliotekininkui, jo funkcijoms, kompetencijoms. Mokslinių tyrimų duomenimis, svarbiausia veiksmingos mokyklos bibliotekos prielaida – kvalifikuotas mokyklos bibliotekos specialistas turintis  pedagoginį pasirengimą. Pasaulyje yra įvairiausių praktikų, ši pareigybė gali vadintis įvairiai (pvz., mokyklos bibliotekininkas, mokyklos bibliotekos medijų specialistas, informacijos specialistas, mokytojas–bibliotekininkas), tačiau dažniausiai vartojamas pavadinimas – mokyklos bibliotekininkas. Kita veiksmingos mokyklos bibliotekos sąlyga – pedagoginė bibliotekos programa.  Tai yra suplanuotos įvairiapusės mokymo ir mokymosi veiklos bibliotekoje, kur didžiausias dėmesys skiriamas raštingumo ugdymui ir skaitymo skatinimui,   informaciniam ir medijų raštingumui , informacinėms kompetencijoms,  daugialypiam raštingumui (angl. transliteracy), mokymuisi tyrinėjant (pvz., problemų sprendimu grindžiamam mokymuisi, kritiniam mąstymui), technologijų integravimui, mokytojų kvalifikacijos kėlimui. Lietuvoje tokios programos mes neturime, tačiau vis daugiau kalbame apie informacinio ir medijų raštingumo programą, kuri būtų labai aktuali šiuolaikinei mokyklai. Tai mokymas dirbti su informacija, naudotis įvairiausių formatų šaltiniais, juos vertinti, dirbti su duomenimis ir kurti naujus žinių produktus. Ne mažiau svarbu ir skaitymo ugdymas: mokymas skaityti grožinį kūrinį, susikaupti, išmokti mėgautis skaitymu, kalbėti apie knygas.

  Esminę mokyklos bibliotekininko darbo dalį sudaro bendradarbiavimas su mokyklos administracija ir mokytojais. Tik turėdamas palaikymą, mokyklos bibliotekininkas savo  žiniomis bei įgūdžiais, susijusiais su informacijos teikimu ir išteklių naudojimu, gali sėkmingai prisidėti prie mokymo ir mokymosi veiklos, ją išplėsti ir individualizuoti.

 Visiškai nauja sritis yra ir mokyklų bibliotekų vertinimas, vertinimo metodai, viešieji ryšiai ir advokacija. Prieduose pateikiama pavyzdiniai bibliotekos ir bibliotekos programų vertinimo klausimai, daug pavyzdžių, išsamus literatūros ir nuorodų sąrašas.

 Gairėse atsispindi kompromisas tarp siekiamybės ir to, ko pagrįstai galima tikėtis. Tai dokumentas, skatinantis mokyklų bibliotekų vystymąsi ir interesų gynimą visame pasaulyje, kiekviena šalis jį turėtų prisitaikyti atsižvelgdama į savo švietimo sistemą, įstatyminę bazę, bibliotekininkų profesinį pasirengimą ir kitą kontekstą. LMBDA tikisi, kad jos bus reikšmingos tiek Lietuvos mokyklų bibliotekininkų bendruomenei, tiek sprendimus švietimo srityje priimantiems asmenims.