Asociacija „Langas į ateitį“ bei asociacija „Viešieji interneto prieigos taškai“ įgyvendindamos projektą „Medijų raštingumo stiprinimas bendruomenėse: kritinį mąstymą ugdykime kartu“ pristatė metodinę medžiagą, skirtą medijų raštingumo ugdymui.
Projekto pradžioje vykdyta mokyklų bibliotekininkų apklausa parodė, kad mokyklų bibliotekininkai sutinka, jog medijų raštingumas mokyklose yra svarbus, tačiau bibliotekininkams trūksta žinių ir išteklių, norint sėkmingai ugdyti mokinių MIR.
Todėl buvo sukurta edukacinė medžiaga. Ji patalpinta svetainėje https://medijos.epilietis.eu/ ir pristatyta seminaruose. Juos išklausė beveik 300 bibliotekininkų, iš kurių didelė dalis - mokyklų bibliotekininkai. Jie džiaugėsi, kad tai bus puiki pagalba organizuojant renginius, neformalaus ugdymo užsiėmimus, vedant pamokas.
LMBDA yra šio projekto socialinis partneris. Būtent mokyklų bibliotekininkai, bendradarbiaudami su mokytojais, gali pasiekti didelę moksleivių, jų tėvų auditoriją, perduoti kritinio mąstymo žinias bei įgūdžius ir taip prisidėti prie bendruomenės informacinio raštingumo stiprinimo.
Projektas „Medijų raštingumo stiprinimas bendruomenėse: kritinį mąstymą ugdykime kartu!“ 2023 metų sausį atliko tyrimą, su kokiais iššūkiais susiduria mokyklų bibliotekų darbuotojai ir ką jie mano apie vaikų medijų ir informacinio raštingumo (MIR) ugdymo svarbą. Iš visų Lietuvoje veikiančių 811 bendrojo lavinimo bibliotekų apklausoje dalyvavo 128 mokyklų bibliotekų darbuotojai.
Medijų ir informacinio raštingumo temos aktualumu šiandien neabejojama. Itin reikšminga ji ir moksleiviams, kurie didžiąją laisvo laiko dalį praleidžia prie skaitmeninių ekranų. Bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai įvardijami kaip informacinių technologijų pažeidžiama grupė, todėl svarbu mokyklos aplinkoje ugdyti MIR įgūdžius. Čia veikiančios bibliotekos gana dažnai įvardinamos kaip potenciali, saugi vieta MIR įgūdžių stiprinimui, o mokyklų bibliotekų darbuotojai – patarėjais, galinčiais supažindinti, pristatyti bei padėti ugdyti vaikų MIR įgūdžius. Tačiau šiandien dar ne kiekviena mokyklos biblioteka linkusi imtis šio svarbaus vaidmens.
Todėl asociacija „Langas į ateitį“ kartu su „Viešųjų interneto prieigos taškų“ asociacija pasitelkdamos savo ilgametę patirtį MIR kompetencijų ugdymo srityje bei įgyvendindamos projektą „Medijų raštingumo stiprinimas bendruomenėse: kritinį mąstymą ugdykime kartu!“ domėjosi, su kokiais iššūkiais susiduria mokyklų bibliotekų darbuotojai ir ką jie mano apie vaikų MIR ugdymo svarbą. Projekto komandai buvo svarbu išsiaiškinti mokyklų bibliotekų darbuotojų patirtį bei poreikius organizuojant medijų ir informacinio raštingumo ugdymo veiklas.
Tyrimas atskleidė, jog didžioji dalis respondentų mokyklinio amžiaus vaikų MIR įgūdžių ugdymą vertina kaip labai svarbų dalyką. Tačiau patys mokyklų bibliotekų darbuotojai dar nėra aktyviai įsitraukę į MIR įgūdžių ugdymo veiklų organizavimą mokiniams. Tik 29 proc. mokyklų bibliotekų darbuotojų nurodė, kad yra organizavę tokio pobūdžio veiklas per keletą pastarųjų metų, o didžioji dauguma bibliotekų darbuotojų (71 proc.) įvardino, kad MIR veiklų nevykdo.
Paprašius įvardinti pagrindines priežastis, kodėl nevyksta MIR veiklos mokyklų bibliotekose, paaiškėjo, jog labiausiai mokyklų bibliotekų darbuotojai pasigenda įgūdžių ir žinių MIR tema (71 proc.). Kiek mažiau respondentų nurodė šiuolaikiškų mokymosi išteklių (33 proc.) bei mokymosi programų (37 proc.) trūkumą. Respondentai sutinka, jog pastaraisiais metais išaugo poreikis mokyklų bibliotekoms aktyviau įsitraukti į MIR ugdymą, tačiau pasigenda vizijos, integralaus požiūrio, konkrečių programų, kaip MIR veiklos turėtų būti integruotos į bibliotekos darbą. Kai kuriose bibliotekose organizuojamos MIR veiklos nėra reguliarios, tai daugiau pavienės mokyklų bibliotekų darbuotojų iniciatyvos, projektinė veikla ir pan. Pabrėžiama, kad svarbu įvertinti ir bibliotekos darbuotojo užimtumą, galimybes bei pasirengimą tapti MIR švietėju vietos bendruomenėje.
Apklausos dalyviai pripažino, jog MIR įgūdžių ugdymas aktualus įvairaus amžiaus moksleiviams, bet labiausiai išskyrė vyresnių, t. y. 5-12 klasių mokinius. Net 66 proc. respondentų prabrėžė saugaus elgesio internete, 63 proc. saugaus naudojimosi socialiniais tinklais, 59 proc. – kritinio mąstymo temų svarbą.
Projektas „Medijų raštingumo stiprinimas bendruomenėse: kritinį mąstymą ugdykime kartu!“ numato rudenį pakviesti mokyklų bibliotekų darbuotojus išbandyti naujai sukurtą MIR ugdymui skirtą mokymų medžiagą savo mokyklose.
Daugiau informacijos apie projektą „Medijų raštingumo stiprinimas bendruomenėse: kritinį mąstymą ugdykime kartu!“ ieškokite svetainėse www.vipt.lt; https://www.langasiateiti.lt/.
Projektą finansuoja Europos žiniasklaidos ir informacijos fondas (EMIF). Projekto socialinis partneris – Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacija.
Informacinis raštingumas tampa viena iš svarbiausių kompetencijų šiuolaikinėje visuomenėje, kuri yra sparčiai besikeičianti ir pasižyminti ypač didele informacijos gausa. Kasdien esame veikiami nuolatinio informacinio srauto, tačiau jo gausa savaime nesukuria išmanančio ir sąmoningo piliečio, jei trūksta įgūdžių ir gebėjimų efektyviai surasti, kritiškai vertinti bei vartoti informaciją, mokėti naudotis įvairiais informaciniais šaltiniais, kurti ir efektyviai dalintis su kitais. Informacinis raštingumas yra raktas į mokymosi visą gyvenimą kompetenciją. Ji glaudžiai siejasi su kritiniu mąstymu, aktyvaus ir sąmoningo dalyvavimo socialinėje, kultūrinėje ir profesinėje veikloje.
Mokykla yra pagrindinis formaliojo ugdymo etapas, kuriame galima efektyviai mokyti ir mokytis informacinio raštingumo, o biblioteka vaidina pagrindinį vaidmenį šios kompetencijos ugdyme. Tai yra tinkamiausia aplinka, kurią mokykla gali pasitelkti įgyvendinant šį tikslą. Mokymosi procesas reikšmingesnis, kai jis įgyvendinamas pasitelkiant informacinius ir dokumentinius išteklius specialiai mokymuisi sukurtoje aplinkoje, kokia turėtų būti šiuolaikinė biblioteka.
Pasirinktas darbo metodas leido apžvelgti bibliotekų situaciją iš arčiau. Norint pasiekti kuo daugiau bibliotekininkų, buvo apsilankyta Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų internetinėse svetainėse, ieškota kontaktų tiesiogiai ir per mokyklų raštinę. (Mokyklos - 881; išsiųstos anketos - 651; tiesioginiai kontaktai - 321; raštinė - 330; nenurodyta biblioteka - 230; atsakymai 101/110.)
Besilankant svetainėse pastebėta, kad nemažai bibliotekininkų išsamiai aprašo veiklas, pateikia naudingą ir reikiamą informaciją, įkelia nuorodas ir papildomus šaltinius, dalinasi patirtimi, deja net 230 mokyklų svetainėse bibliotekos arba nefigūruoja arba pateikta informacija neatnaujinta ir nenaudinga, tai rodo, kad mažai dėmesio skiriama bibliotekos įvaizdžio formavimui, puoselėjimui. Pavyko surasti tik keletą bibliotekų turinčių savo tinklaraštį. Todėl reikia raginti bibliotekininkus kurti tinklaraštį, kuris gali būti labai naudingas dalinantis informacija, naujovėmis, savo įžvalgomis, gali tapti puikiu įrankiu užmegzti diskusiją, bendrauti su mokiniais ar kitais mokytojais, konsultuoti.
Tyrime buvo atlikta kiekybinė apklausa, kurioje sudalyvavo 101 respondentų, iš jų didžioji dalis yra gimnazijos bibliotekininkai. Apibendrinus rezultatus galima teigti, kad mokyklos biblioteka yra integruota mokyklos dalis, iškilusių problemų ir nusiskundimų netrūksta, tai susiję su finansavimo trūkumu, profesijos prestižo stygiumi, motyvacijos trūkumu, didelio darbo krūviu, reikalingas tiek technologijų tiek aplinkos modernizavimas, knygų fondo atnaujinimas.
Stiprioji bibliotekų pusė - tai dinamiška kultūrinė, socialinė ir mokomoji erdvė. Mėgiama ir lankoma moksleivių bei mokytojų, neatskiriama mokyklos dalis, kurioje moksleiviai gali ugdytis kūrybinius, kritinius, informacinius gebėjimus ir įgūdžius. Biblioteka viena sau - tai tik struktūra, jei joje nėra veiklaus, motyvuoto bibliotekininko, sugebančio darniai bendradarbiauti. Tyrimas išryškino bibliotekininko svarbą ir jo pagrindinį vaidmenį optimaliame bibliotekos funkcionavime.
Kas liečia bibliotekos vaidmenį informacinio raštingumo ugdyme, surinkti duomenys leidžia teigti, jog užsiėmimus vykdančių bibliotekų sudaro 31% respondentų. Užsiėmimus organizuoja bibliotekininkai, asmeniškai pasirinkdami metodus ir veiklas, kurie yra skirti įvairaus amžiaus moksleiviams. Atsakymai leidžia teigti, jog ši veikla nėra kryptinga, nuosekli ir ilgalaikė, tai dažniausiai yra pavieniai užsiėmimai, konsultacijos. Priežastys dėl kurių nėra vykdomi užsiėmimai: 18% respondentų nurodo, jog trūksta profesinių sugebėjimų, 35 % jog tai nėra būtina, kitos pateikiamos priežastys per didelis darbo krūvis, tai vykdoma pamokų metu. Didžioji dalis, net 92% respondentų, informacinį raštingumą vertina kaip itin svarbų šiuolaikinėje visuomenėje, nurodydami informacinio raštingumo ugdymą, kaip vieną iš bibliotekos paslaugų skirtų mokiniams bei mokytojams.
Po atliktos analizės pateiktos rekomendacijos, susijusios su didesniu bibliotekininkų įtraukimu ir jų poreikių, patarimų išklausymu, šiuo tikslu organizuojant reguliarias užklausas. Taip pat išryškėjo poreikis specialistų vedamiems, bibliotekininkams skirtiems seminarams, tokiomis temomis kaip: informacinio raštingumo ugdymas, bibliotekos įvaizdžio formavimas.
Janina Aidulytė,
Italijos Universiteto Roma Tre edukologijos fakulteto absolventė