Metodinių būrelių veikla

  Sausio 23 dieną Kauno miesto ir Kauno rajono mokyklų bibliotekininkai dalyvavo Kauno švietimo inovacijų centro ir Kauno miesto mokyklų bibliotekininkų metodinio būrelio organizuotame metodiniame renginyje „Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacijos (LMBDA) veikla – pagalba mokyklų bibliotekininkams“. Dalyviai virtualioje aplinkoje susitiko su LMBDA pirmininke Žaneta Pratusevičiene.

  Susitikimo metu aptarti bibliotekų fondo apsaugos nuostatų pakeitimai, kurie įsigaliojo nuo 2024 m. liepos 1 d. Pirmininkė Ž. Pratusevičienė daug dėmesio skyrė bibliotekų veiklą reglamentuojančių dokumentų taikymui mokyklų bibliotekose. Išsamiau gilintasi į dokumentų pripažinimą nereikalingais arba netinkamais naudoti, jų panaudojimo būdus, nurašymą ir likvidavimą, kalbėta apie Kultūros ministerijos įsakymu patvirtintą bibliotekų dienoraštį, išskiriant svarbiausius rodiklius mokyklų bibliotekoms. Taip pat aptarta mokyklų bibliotekų specifika bei jų darbo ypatumai.

  Pristatydama LMBDA veiklą, pirmininkė pabrėžė organizacijos svarbą vienijant mokyklų bibliotekininkus, teikiant metodinę ir praktinę pagalbą, organizuojant pasitarimus, seminarus, edukacines išvykas, konferencijas, profesinius susitikimus su bibliotekininkais ir kitais švietimo bei ugdymo specialistais, skatinant nuolatinį profesinį bendradarbiavimą, keitimąsi informacija ir darbo patirtimi, kad bibliotekininkai galėtų efektyviai prisidėti prie švietimo proceso ir ugdymo kokybės gerinimo.

  Šis susitikimas buvo itin naudingas, padėjo išsiaiškinti svarbius praktinius klausimus. Naudodamiesi pateiktomis metodinėmis rekomendacijomis turėsime galimybę efektyviau organizuoti mokyklų bibliotekų darbą, gerinant bibliotekininkų profesinę veiklą.

  Dėkojame LMBDA pirmininkei Žanetai Pratusevičienei už skirtą laiką, įžvalgas, rekomendacijas ir metodinę medžiagą, kuria ji pasidalino su dalyviais, skatindama tolesnį mokyklų bibliotekų darbų tobulinimą.

Aistė Vasiliauskienė, Kauno miesto mokyklų bibliotekininkų metodinio būrelio pirmininkė,

Irena Valentukonienė, Kauno švietimo inovacijų centro bibliotekininkė

  Ukmergės rajono bibliotekininkai kartu su lituanistais spalio 29 dieną leidosi į meno, literatūros kelionę po Panevėžį. Kelionę pradėjome Velžio gimnazijoje, kur mus maloniai pasitiko ir papasakojo apie įvairias veiklas bibliotekininkė, LMBDA valdybos narė Dalia Kukenienė.

  Pasisvečiavę atsisveikinome ir patraukėme į STASYS MUSEUM - naujausią šiuolaikinio meno Lietuvoje muziejų. Gidė Giedrė Veronika Kaminskaitė vedžiojo mus po sales, pasakodama apie dailininko Stasio Eidrigevičiaus vaikystę, kūrybos laikotarpius, ryšius su rašytojais ir kitais žmonėmis. Užsukome į atnaujintą Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės -Bitės biblioteką. Retų knygų ir rankraščių grupės vyr. bibliotekininkė Ilona Mažylytė mums atvėrė turtingus šios bibliotekos aruodus. Padėkoję kolegei, palikome šurmuliuojančius skaitytojus, apžiūrinčius parodas, įsijungusius į grupes, kurių pilna erdviose ir skoningai sutvarkytose patalpose. Pabaigai, mūsų laukė balandžio mėnesį lankytojams duris atvėręs Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos skyrius. Tai ką mums pristatė rasa Railaitė taip pat buvo nauja ir informatyvu.

  Džiaugiamės įspūdžiais, bendravimu. Įsitikinome, kad ir mokyklos biblioteka svarbi bendruomenės jungtis.

Ukmergės rajono mokyklų bibliotekų metodinio ratelio pirmininkė

N. Čepukėnienė

 2024 m. liepos 2 - 5 dienomis Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacijos (LMBDA) nariai, norėdami įgyti naujos patirties, įvertinti ir į(si)vertinti savo mokyklose veikiančias bibliotekų, leidosi į kvalifikacinę kelionę „Inovatyvios Šiaurės šalių bibliotekos - visuomenės poreikiams“. Kelionės maršrutas tęsėsi pro Taliną, Helsinkį, Tartu, aplankant pačias inovatyviausias šių šalių viešąsias bei universitetines bibliotekas: Estijos nacionalinę biblioteką, Helsinkio universiteto bei Helsinkio miesto Oodi bibliotekas. Kelionės dalyviai domėjosi jų paslaugomis bei visuomenės įsitraukimu į bibliotekų siūlomas veiklas. Turiningą programą apie Estijos ir Suomijos vaikų literatūrą, ją kūrusius autorius, ankstyvojo skaitymo svarbą pristatė vaikų literatūros apžvalgininkė, žinoma, kaip LRT TV laidos „Labas rytas, Lietuva“ vaikų knygų apžvalgų rubrikos vedėja Inga Mitunevičiūtė. Kelionės metu buvo aplankyti įvairūs literatūriniai, kultūriniai ir istoriniai šių šalių objektai.

Net jei gyveni nuošaliame Estijos kaimelyje, knygos gali tave pasiekti

 Tuo rūpinasi Estijos nacionalinė biblioteka RARA, įsikūrusi Taline, kurią aplankėme jau pirmąją kelionės dieną. Buvo įdomu klausytis kokie ilgalaikiai skaitmeninių paslaugų projektai įgyvendinami šiuo metu. Skaitytojui patogu tai, kad reikiamą leidinį gali susirasti elektroninėje platformoje matydamas leidinio viršelį, norimą knygą gali atsisiųsti į jam artimiausią biblioteką arba netgi arčiausiai namų esantį paštomatą.

  Kelionės lektorė Inga supažindino su estų klasikinės vaikų literatūros kūrėjais Z.

Topelijumi bei talentingąja Raudų šeima. Pažinus šiuos kūrėjus tapo aišku, kad vaikų literatūra šioje šalyje pirmiausia ugdo vertybės. Vakare klaidžiojom Talino senamiesčio gatvelėmis, grožėjomės gotikine architektūra, bažnyčių smailėmis, mėgavomės vasariška atmosfera bei Estijos sostinės žavesiu.

Bibliotekos prisijaukinusios visuomenę

 Sakoma, jog skaitymas daro didžiulę įtaką žmonijos evoliucijai ir kiekvieno individo asmeniniam vystymuisi, tuo pačiu skaitydamas kiekvienas iš mūsų kartu gali tapti ir aktyvesniu visuomenės nariu. Tuo teko įsitikinti antrąją kelionės dieną, kuomet lankėmės inovatyviausiose Helsinkio bibliotekose.

 Pažintis su viena iš seniausių ir didžiausių akademinių bibliotekų - Helsinkio universiteto biblioteka nustebino ir tuo pačiu atskleidė, koks dėmesys skiriamas kokybiškam informacijos prieinamumui. Bibliotekos fondus sudaro daugiau nei 3 milijonai knygų ir periodinių leidinių, o skaitmeninis fondas apima tūkstančius elektroninių leidinių bei duomenų bazių. Stebėjome, kaip bibliotekos darbe pritaikoma automatizuota knygų išdavimo ir grąžinimo sistema. Sužavėjo bibliotekos architektūra – pro ovalo formos angą lubose sklido rami, nuteikianti susikaupimui, šviesa. Įvairiems vartotojų poreikiams pritaikytos erdvės bei funkcionalios darbo vietos bylojo, jog tai akademinė biblioteka. Informaciniai ženklai nurodo specialias vietas, kur turi būti visiška tyla, ar kur galimas pokalbis telefonu, kad netrikdytų lankytojų.

Oodi Helsinkio miesto biblioteka - kiekvienam

  Aplankyti šią biblioteką buvo vienas kertinių šios kelionės tikslų. Ši biblioteka yra įspūdingas šiuolaikinės architektūros pavyzdys ir gyvybingas traukos centras, pastatyta Suomijos nepriklausomybės 100-mečio proga 2018-aisiais. Statoma buvo miesto ir visos valstybės mokesčių mokėtojų pinigais. Bibliotekos architektūra pasižymi įspūdinga bangos forma, simbolizuojančia atvirumą ir inovacijas. Nuo pat atidarymo Oodi sulaukė tarptautinio pripažinimo ir buvo nominuota prestižiniam Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) Metų viešosios bibliotekos apdovanojimui 2019 m. Ši nominacija pabrėžia novatorišką dizainą ir gyvybingą bendruomenės centro vaidmenį.

 Apimanti 10 000 kvadratinių metrų plotą ir turinti apie 70 000 knygų, Oodi kasmet pritraukia apie 2,5 mln. lankytojų. Bibliotekoje dirba trys mobilūs robotai, Tatu, Patu ir Veer, kurie perveža knygų dėžes iš vieno aukšto į kitą. Šie vardai yra pasirinkti iš suomių vaikų literatūros.

  Oodi suteikia naudotojams galimybę mokytis, dirbti ir atsipalaiduoti. Trečiajame aukšte, vadinamame „Knygų rojumi“, yra gausi knygų kolekcija, pro langus  atsiveria Helsinkio panorama. Be tradicinių bibliotekos paslaugų, Oodi akcentuoja įtrauktį ir prieinamumą, siūlydama įvairius išteklius ir erdves visiems, nepriklausomai nuo amžiaus ar išsilavinimo. Biblioteka turi įvairių funkcionalių patalpų, įskaitant posėdžių sales, susitikimų kambarius, kavinę, virtuvę, kūrėjų erdvę su 3D spausdintuvais ir 250 žmonių talpinantį kino teatrą. Ypatinga vieta šioje bibliotekoje yra skirta mažiesiems – tėveliai kūdikių vežimėlius palieka vežimėlių stovėjimo aikštelėje, o patys be batų su savo mažyliais leidžia laiką įvairiose pritaikytose erdvėse. Didžiulis kilimas skirtas buvimui su kūdikiu ir jo socializavimui. Daugelis taktiliškų įrenginių pritaikyti kūdikių sensorikai vystyti. Paveikslėlių knygelės ir vartomos ir kramtomos. Biblioteka įsikūrusi pačioje miesto širdyje, Kansalaistori aikštėje, priešais Suomijos parlamentą, simbolizuoja bibliotekos kaip lygybės skatintojos poziciją.

 Buvimas šioje bibliotekoje įkvėpė ir parodė, koks stiprus ryšys užsimezga visuomenėje, kai pasitelkiamas kokybiškas buvimas su skaitymu ir knyga.

Senojo Porvoo žavesys

  Prisiliesti prie viduramžių laikus menančio, tik 50 km nuo Helsinkio nutolusio, švediško miestuko Porvoo buvo unikali patirtis. Keliavimas grindinio gatvelėmis su ryškiai dažytais mediniais namais – tai tarsi kelionė laiku po knygų pasaulį. Kiekviename miestuko kampelyje vėrėsi parduotuvėlės, kavinės ir galerijos, traukiančios lankytojus savo jaukumu ir išskirtinumu. XIII a. pastatyta viduramžių Porvo katedra – pasitiko vargonų muzikos garsais. Porve įsikūręs Suomijos poeto, sukūrusio žodžius Suomijos himnui, J. L. Runebergo namas muziejus. Vaišinomės „Runebergo pyragu“, kurio receptūra išliko, pasak legendos, nuo tų laikų, kai šiuos pyragaičius kepė poeto žmona F. Runeberg. Užsukę į vaikų žaislų parduotuvėles dar kartą įsitikinome kokios pagarbos sulaukia mažieji Suomijos piliečiai – jų žaislais tampa veikėjai/gyvūnėliai iš vaikiškų knygelių ir pasakų. 

Tuvės Marikos Jansson keliais Helsinkyje

 Būti Suomijoje ir neprisiliesti prie nuostabiosios Tuvės būtų aplaidumas. Tad, popietė tyrinėjant Tuvės asmenybę bei jos kūrybą prabėgo džiugiai su vaikų literatūros apžvalgininke Inga Mitunevičiūte. Vidine laisve bei begaliniu kūrybiškumu apdovanota kūrėja paliko mums ir dabarties pasaulyje prigijusius Mumius ir jų istorijas. Taikus, sugyvenimo mokantis Mumių pasaulis atskleidžia visuomenės įvairovę ir moko skaitytojus priimti visus. Aplankėme ne vieną Tuvės gyvenimą menantį artefaktą ir pasižadėjome, jog sieksime patekti į Tuvės salą. O išradingi Ingos pasakojimai priartino šią kūrėją dar labiau ir paskatino vasarą paskirti Mumių pasaulio knygoms.

Sugrįžtame įsitikinę savo veiklos prasmingumu

 Aplankę šias bibliotekas įsitikinome, jog kokybišką gyvenimą gyvenančios visuomenės pagrindas – išsilavinimas, kuris pasiekiamas sąmoningai skaitant. Būdamos taip arti vaiko mokyklų bibliotekose savo skaitymo skatinimo veiklomis siekiame skleisti šią žinutę, aktualiname knygas bei nukreipiame vaikus kokybiškos literatūros linkme. 

Eglė Kazlauskienė, LMBDA

Renata Miškinienė, LMBDA

  Balandžio 23 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pasirašytas pirmasis Lietuvos bibliotekų asociacijų ketinimų protokolas dėl bendradarbiavimo įgyvendinant Lietuvos švietimo ir kultūros politikos prioritetinius tikslus, stiprinant bibliotekų tinklą, didinant paslaugų visuomenei įvairovę ir kokybę.

 Ketinimų protokolą pasirašė visi septynių Lietuvos bibliotekų asociacijų – Lietuvos bibliotekininkų draugijos, Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos, Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos, Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos, Lietuvos akademinių bibliotekų direktorių asociacijos, Lietuvos kolegijų bibliotekų asociacijos, Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacijos – vadovai.

  Sutarta bendradarbiauti įgyvendinant „Biblioteka visiems“ iniciatyvą, skatinti mokslo ir visuomenės dialogą, plėtoti „piliečių mokslo“ projektus. Asociacijos veiks kartu įgyvendinant Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, taip pat prisidedant prie bendrų skaitymo skatinimo veiklų, bendradarbiaus organizuojant ir atliekant tyrimus bibliotekininkystės ir susijusiose srityse. Ketinimų protokole įsipareigojama aktyviai dalyvauti gyventojų medijų ir informacinio raštingumo kompetencijų ugdymo (ugdymosi) procese, stiprinti žmonių gebėjimą kritiškai vertinti informaciją, pilietinį aktyvumą ir atsparumą informacinėms grėsmėms.

  Šis susitarimas ir sekantys konkretūs įsipareigojimai sudarys sąlygas stiprinti kultūros ir švietimo sektorių bibliotekininkų profesinį bendradarbiavimą ir palaikymą siekiant savo užsibrėžtų tikslų.  

  Rugsėjo 20 dieną LMBDA valdyba pakvietė pasikalbėti visus Lietuvoje veikiančių mokyklų bibliotekininkų metodinių ratelių pirmininkus. Toks virtualus susitikimas buvo suorganizuotas pirmą kartą.  Jo tikslas buvo telkti profesinę bendruomenę, pristatyti asociacijos veiklą, kviesti prie asociacijos prisijungti naujus narius, dalintis informacija ir gauti atgalinį ryšį. O metodinių ratelių tinklas tam yra puikus būdas, be to, pirmininkais renkami iniciatyvūs, savo darbą žinantys rajonų atstovai, suprantantys koks svarbus yra bendradarbiavimas.

  LMBDA toks susitikimas labai vertingas, nes atstovaujant visų mokyklų bibliotekininkų interesus, bendraujant su valdžios ar kitomis institucijomis reikia žinoti kokiais rūpesčiais ir džiaugsmais gyvena mokyklų bibliotekininkai visoje Lietuvoje. Pokalbyje išryškėjo, kad problemos tos pačios - mažėjantis mokyklų bibliotekų skaičius, mažėjantys etatai, darbas dalimi etato, laikinas darbas tik metams, pačių bibliotekininkių neaktyvumas. Kita didelė problema - kadrų kaita. Senas profesionales bibliotekininkes pamažu keičia mokytojai arba žmonės neturintys pasirengimo. Jie bibliotekininkystės žinių turi įgyti savarankiškai. Todėl labai svarbi metodinė pagalba. Asociacija planuoja rengti ir vienoje vienoje skelbti medžiagą pagrindiniais profesiniais klausimais. Tai pagelbės ir naujai pradėjusiems dirbti kolegoms, ir metodinių ratelių pirmininkams, atsakingiems už metodinę veiklą ir pagalbą. Dar viena problema, kurią nuolatos akcentuoja bibliotekininkai - neatnaujinami bibliotekų fondai. Turi būti numatytos tikslinės lėšos grožinei literatūrai įsigyti. 

  Nepaisant problemų, yra kuo pasidžiaugti. Visų pirma, Lietuvoje išliko stiprios  mokyklų bibliotekos, mokyklų bibliotekininkai įgijo naujų kompetencijų, jie tapo svarbūs ugdymo proceso dalyviai, mokytojų pagalbininkai, daugelio veiklų mokykloje iniciatoriai. Tam pasitarnavo ir asociacijos išpopuliarintas spalis - mokyklų bibliotekų mėnuo, taip pat išverstos IFLA gairės mokyklų bibliotekoms, kurios formuoja naują supratimą apie mokyklos biblioteką, jos besikeičiantį vaidmenį, įtaką moksleivių pasiekimams. Taip pat nudžiugino ir tai, kad yra rajonų, kuriuose buvo nutrūkusi metodinė veikla, o dabar vėl atkurta. 

  Susitikimo metu buvo mezgami kontaktai bendradarbiavimui tarp atskirų rajonų. LMBDA pasidalino ateities planais: ir toliau populiarinti geras užsienio patirtis, į lietuvių kalbą išversti Mokyklų bibliotekų manifestą, stiprinti bendradarbiavimą tarp asociacijos narių - rengti virtualius pokalbius iš anksto numatytomis temomis, stiprinti metodinę pagalbą, organizuoti konferenciją.  

    Susitikimas užtruko, tačiau tai rodo, kad tokių pokalbių ir susitikimų reikia. 

 2020 m. gegužės 6 d. įvyko Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigų bibliotekininkų metodinio būrelio susitikimas, kurį nuotoliniu būdu per ZOOM platformą organizavo Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigų bibliotekininkų metodinio būrelio pirmininkė Snaiguolė Raguckienė. Pagrindinė susitikimo tema – švietimo įstaigų bibliotekų darbo organizavimo nuotoliniu būdu patirtis ir problemos.

 Mokyklų bibliotekininkės tarpusavyje pasidalino vykdomais nuotoliniais darbais: prasmingam laikui kuriamą ir sisteminamą internete paskelbtų

įvairiausių nuorodų sąrašą apie nemokamas elektronines, audio knygas, filmus, spektaklius internete, mediatekas, pasaulio muziejus ir bibliotekas, bei ten organizuojamas virtualias parodas, įvairias virtualias kultūros paveldo svetaines, edukacijas, vaizdo pamokas „Youtube“ ir

t.t. Buvo kalbėta apie skaitymo skatinimą įvairiais būdais. Tai rašiniai, konkursai, viktorinos, garsiniai skaitymai, individualios konsultacijos ir pan. Vyko diskusija apie karantino metu vykdomus konkrečius bibliotekininkų darbus ir jų formas, taip pat kalbėta apie šio darbo

planavimą.

 Snaigė Raguckienė teigė, kad tokio pobūdžio susitikimas per ZOOM platformą, suteikė galimybę pasidalinti konkrečiomis veiklomis. Kad patirta nauda padės išlaikyti teigiamą požiūrį ir emocijas ir, kad priverstinis laikas namuose bus kiek galima sklandesnis. Nėra kito kelio – tik įveikti šį iššūkį.

Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos bibliotekos vedėja Laima Vaičiūnienė

       Kauno rajono mokyklų bibliotekininkės susitikę virtualiame pasitarime aptarė savo veiklas, pasidalino problemomis ir karantino metu atsiradusiais iššūkiais. Kiekvienoje mokykloje situacija skirtinga, patirtys įvairios. Keletos mokyklų bibliotekininkės sutiko pasidalinti savo patirtimi.

     Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos bibliotekininkė Kristina Janulienė šiuo metu bibliotekoje skaitmenizuoja fondą, vykdo bendras veiklas su pradinių klasių mokytojais. Melagių - juokų dieną pasakas skaitė virtualiai. Gimnazijos biblioteka dalyvauja "ETwinning tarptautiniame projekte "Tarpkultūrinis komunikacijos įgūdžių tobulinimas užsienio ir kitų dalykų pamokose". Buvo surengta virtuali paroda (mokytojų pirmosios skaitytos knygos) - Tarptautinės vaikų dienos proga. Su pradinukais gaminami knygų skirtukai.

      Neveronių gimnazijos bibliotekininkė Daiva Paškevičienė karantino metu, nuotoliniu būdu, organizavo mokiniams įvairias veiklas. Didelio dėmesio susilaukė akcija „Skaitymo akimirkos karantino spąstuose“, į kurią įsitraukė visa gimnazijos bendruomenė: mokiniai, tėvai, seneliai, mokytojai. Šios akcijos tikslas buvo patirti skaitymo džiaugsmą ir malonumą, kurį suteikia knyga. Tiesiog pajusti knygos magiją, prasmingai, turiningai praleisti laiką, turėti galimybę prisiliesti prie istorijos, pasinerti į fantazijos pasaulį, įžvelgiant stebuklus pilkoje kasdienybėje.Bendradarbaiujant su lietuvių kalbos mokytoja Audrone Rainiene organizuotos kūrybinės dirbtuvės „Kuriame akrostichu užšifruotą balandžio mėnesio vertybę – „Išmintis“ ir „Laiškas draugui apie perskaitytą knygą“. Minint balandžio 23 d. – Pasaulinę knygos dieną, bendradarbiaujant su dailės mokytoja Rita Sidkoviene, vyko knygos iliustracijų kūrimas įvairiomis technikomis „Rekomenduoju perskaityti“.

     Ežerėlio pagrindinės mokyklos bibliotekininkė Jūratė Vasilienė bendradarbiauja su mokyklos lituanistėmis, pateikdama privalomos ir kitos reikalingos literatūros legalias prieigas internete. Bibliotekininkė pradinių klasių mokytojoms padeda organizuoti nuotolinis susitikimus su vaikų rašytojais. Dalyvauja mokytojų tarybos posėdžiuose ir susirinkimuose. Rašo jau įvykusių projektų ataskaitas bei planus. Bendradarbiauja su administracija ir kolegomis tiriant naujų vadovėlių poreikį 2020/2021 m.m, bei galimybes juos įsigyti. Nuotoliniu būdu išduoda reikalingą elektroninę ir popierinę literatūrą. Dalyvauja Kauno r. bibliotekininkų metodinės grupės veikloje.

        Jonučių progimnazijos bibliotekininkė Rosita Sakalauskienė kartu su Tauragės vaikų biblioteka (idėjos autoriai) dalyvauja renkant "Superinę knygą". Vaikai siunčia labiausiai patikusios knygos iliustracijas, mes dalinamės piešiniais bibliotekos tinklaraštyje ir TVB facebook paskyroje. Vėliau bus sudarytas vaikų rekomenduojamų perskaityti knygų sąrašas. Bibliotekininkė dalinasi nuorodomis knygų skaitymui ir mokymuisi.

      Lapių pagrindinės mokyklos bibliotekininkė Kristina Brazauskienė kasdien įgarsina pasaką ir išsiunčia pradinių klasių ir priešmokyklinių grupių vaikams ją išklausyti. Bibliotekininkė suorganizavo bendrą Lapių pagrindinės mokyklos ir dailininkės J.Gurskienės projektą "Skaitymo laikas. Kartu ir atskirai. Pasaulis apsivertė aukštyn kojom." Dailininkės iliustracijoms mokiniai kuria istorijas ir deda jas į vieną knygą. Mokiniams padeda mokyklos lituanistės Č.Kainauskienė ir L.Kaukėnienė.

 Linkime visiems pasinaudoti išskirtiniu laiku ir ieškoti naujų galimybių.

Kauno rajono mokyklų bibliotekininkų metodinis būrelis

                                                                            Kristina Brazauskienė 

  LMBDA ėmėsi iniciatyvos ir išvertė atnaujintas IFLA gaires mokyklų bibliotekoms (2015 m.). Jas galima rasti oficialiame IFLA puslapyje.  Šis Gairių vertimas reikšmingas profesinio tobulėjimo ir mokyklos bibliotekos kaip lygiavertės ugdymo proceso dalyvės interesų gynimo kontekste. Gairių vertimą parėmė programinės įrangos kūrimo bendrovė "Asseco Lietuva", kurianti sprendimus bibliotekoms daugiau kaip 20 metų. Iki dabar turėjome Lietuvos nacionalinės bibliotekos 2004 metais išleistą pirmąjį vertimą. O kas naujo šiose gairėse? Mokymosi procesas tapo aktyvus, sparčiai kinta informacinis pasaulis, todėl keičiasi ir mokyklos bibliotekos vaidmuo. Biblioteka suvokiama ne tik kaip fizinė, bet ir kaip skaitmeninė erdvė mokymuisi, o mokyklos bibliotekininkas ne tik informacijos išteklių prižiūrėtojas, bet aktyvus mokymosi pagalbininkas. Atsirado naujų iššūkių informacijos vartotojams. Jie turi būti atsakingi ir etiški, gebėti mokytis savarankiškai, suvokti savo poreikius informacijai, žinoti, kaip rasti reikiamą ir patikimą informaciją,  naudotis technologijų priemonėmis tai informacijai gauti ir norimam rezultatui pateikti.  

  Atnaujintose gairėse kalbama apie mokyklos bibliotekos misiją, kuri įtvirtinta  1999 m. IFLA/UNESCO Mokyklų bibliotekų manifeste –teikiant informaciją, idėjas ir mokymosi visą gyvenimą įgūdžius, sudaryti galimybes mokyklų bendruomenėms gerinti mokymą ir mokymąsi.  Tačiau daugiau dėmesio skiriama mokyklos bibliotekininkui, jo funkcijoms, kompetencijoms. Mokslinių tyrimų duomenimis, svarbiausia veiksmingos mokyklos bibliotekos prielaida – kvalifikuotas mokyklos bibliotekos specialistas turintis  pedagoginį pasirengimą. Pasaulyje yra įvairiausių praktikų, ši pareigybė gali vadintis įvairiai (pvz., mokyklos bibliotekininkas, mokyklos bibliotekos medijų specialistas, informacijos specialistas, mokytojas–bibliotekininkas), tačiau dažniausiai vartojamas pavadinimas – mokyklos bibliotekininkas. Kita veiksmingos mokyklos bibliotekos sąlyga – pedagoginė bibliotekos programa.  Tai yra suplanuotos įvairiapusės mokymo ir mokymosi veiklos bibliotekoje, kur didžiausias dėmesys skiriamas raštingumo ugdymui ir skaitymo skatinimui,   informaciniam ir medijų raštingumui , informacinėms kompetencijoms,  daugialypiam raštingumui (angl. transliteracy), mokymuisi tyrinėjant (pvz., problemų sprendimu grindžiamam mokymuisi, kritiniam mąstymui), technologijų integravimui, mokytojų kvalifikacijos kėlimui. Lietuvoje tokios programos mes neturime, tačiau vis daugiau kalbame apie informacinio ir medijų raštingumo programą, kuri būtų labai aktuali šiuolaikinei mokyklai. Tai mokymas dirbti su informacija, naudotis įvairiausių formatų šaltiniais, juos vertinti, dirbti su duomenimis ir kurti naujus žinių produktus. Ne mažiau svarbu ir skaitymo ugdymas: mokymas skaityti grožinį kūrinį, susikaupti, išmokti mėgautis skaitymu, kalbėti apie knygas.

  Esminę mokyklos bibliotekininko darbo dalį sudaro bendradarbiavimas su mokyklos administracija ir mokytojais. Tik turėdamas palaikymą, mokyklos bibliotekininkas savo  žiniomis bei įgūdžiais, susijusiais su informacijos teikimu ir išteklių naudojimu, gali sėkmingai prisidėti prie mokymo ir mokymosi veiklos, ją išplėsti ir individualizuoti.

 Visiškai nauja sritis yra ir mokyklų bibliotekų vertinimas, vertinimo metodai, viešieji ryšiai ir advokacija. Prieduose pateikiama pavyzdiniai bibliotekos ir bibliotekos programų vertinimo klausimai, daug pavyzdžių, išsamus literatūros ir nuorodų sąrašas.

 Gairėse atsispindi kompromisas tarp siekiamybės ir to, ko pagrįstai galima tikėtis. Tai dokumentas, skatinantis mokyklų bibliotekų vystymąsi ir interesų gynimą visame pasaulyje, kiekviena šalis jį turėtų prisitaikyti atsižvelgdama į savo švietimo sistemą, įstatyminę bazę, bibliotekininkų profesinį pasirengimą ir kitą kontekstą. LMBDA tikisi, kad jos bus reikšmingos tiek Lietuvos mokyklų bibliotekininkų bendruomenei, tiek sprendimus švietimo srityje priimantiems asmenims.