Metodinių būrelių veikla

Naudingas susitikimas

  Rugsėjo 20 dieną LMBDA valdyba pakvietė pasikalbėti visus Lietuvoje veikiančių mokyklų bibliotekininkų metodinių ratelių pirmininkus. Toks virtualus susitikimas buvo suorganizuotas pirmą kartą.  Jo tikslas buvo telkti profesinę bendruomenę, pristatyti asociacijos veiklą, kviesti prie asociacijos prisijungti naujus narius, dalintis informacija ir gauti atgalinį ryšį. O metodinių ratelių tinklas tam yra puikus būdas, be to, pirmininkais renkami iniciatyvūs, savo darbą žinantys rajonų atstovai, suprantantys koks svarbus yra bendradarbiavimas.

  LMBDA toks susitikimas labai vertingas, nes atstovaujant visų mokyklų bibliotekininkų interesus, bendraujant su valdžios ar kitomis institucijomis reikia žinoti kokiais rūpesčiais ir džiaugsmais gyvena mokyklų bibliotekininkai visoje Lietuvoje. Pokalbyje išryškėjo, kad problemos tos pačios - mažėjantis mokyklų bibliotekų skaičius, mažėjantys etatai, darbas dalimi etato, laikinas darbas tik metams, pačių bibliotekininkių neaktyvumas. Kita didelė problema - kadrų kaita. Senas profesionales bibliotekininkes pamažu keičia mokytojai arba žmonės neturintys pasirengimo. Jie bibliotekininkystės žinių turi įgyti savarankiškai. Todėl labai svarbi metodinė pagalba. Asociacija planuoja rengti ir vienoje vienoje skelbti medžiagą pagrindiniais profesiniais klausimais. Tai pagelbės ir naujai pradėjusiems dirbti kolegoms, ir metodinių ratelių pirmininkams, atsakingiems už metodinę veiklą ir pagalbą. Dar viena problema, kurią nuolatos akcentuoja bibliotekininkai - neatnaujinami bibliotekų fondai. Turi būti numatytos tikslinės lėšos grožinei literatūrai įsigyti. 

  Nepaisant problemų, yra kuo pasidžiaugti. Visų pirma, Lietuvoje išliko stiprios  mokyklų bibliotekos, mokyklų bibliotekininkai įgijo naujų kompetencijų, jie tapo svarbūs ugdymo proceso dalyviai, mokytojų pagalbininkai, daugelio veiklų mokykloje iniciatoriai. Tam pasitarnavo ir asociacijos išpopuliarintas spalis - mokyklų bibliotekų mėnuo, taip pat išverstos IFLA gairės mokyklų bibliotekoms, kurios formuoja naują supratimą apie mokyklos biblioteką, jos besikeičiantį vaidmenį, įtaką moksleivių pasiekimams. Taip pat nudžiugino ir tai, kad yra rajonų, kuriuose buvo nutrūkusi metodinė veikla, o dabar vėl atkurta. 

  Susitikimo metu buvo mezgami kontaktai bendradarbiavimui tarp atskirų rajonų. LMBDA pasidalino ateities planais: ir toliau populiarinti geras užsienio patirtis, į lietuvių kalbą išversti Mokyklų bibliotekų manifestą, stiprinti bendradarbiavimą tarp asociacijos narių - rengti virtualius pokalbius iš anksto numatytomis temomis, stiprinti metodinę pagalbą, organizuoti konferenciją.  

    Susitikimas užtruko, tačiau tai rodo, kad tokių pokalbių ir susitikimų reikia. 

Skaitymo šventė Šakiuose

Saulėtą gegužės penktosios rytmetį į Šakių J. Lingio parką rinkosi moksleiviai iš visų rajono mokyklų. Jie atvyko į garsinio skaitymo šventę, skirtą spaudos atgavimo dienai ir Sūduvos metams paminėti.

  Sveikinimo žodį tarusi Šakių „Žiburio“ gimnazijos bibliotekininkė Žaneta Pratusevičienė kalbėjo, jog šia akcija norima parodyti skaitymo svarbą. Skaitymas padeda geriau suprasti ir pažinti mus supantį pasaulį, praplečia akiratį, lavina atmintį, dėmesio sutelkimą, o garsinis skaitymas dar ir kuria ryšį tarp skaitančiojo ir klausančiojo. Moksleiviai susibūrę į mokyklų komandas pasklido parką ir garsiai skaitė vieni kitiems Sūduvos krašto rašytojų ir poetų kūrybą. Renginį iniciavo ir paruošė Šakių rajono mokyklų bibliotekininkės.

Rajono bibliotekininkų metodinio būrelio pirmininkė Birutė Šalkauskienė

Reikia tik nepalikti laiko

 2020 m. gegužės 6 d. įvyko Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigų bibliotekininkų metodinio būrelio susitikimas, kurį nuotoliniu būdu per ZOOM platformą organizavo Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigų bibliotekininkų metodinio būrelio pirmininkė Snaiguolė Raguckienė. Pagrindinė susitikimo tema – švietimo įstaigų bibliotekų darbo organizavimo nuotoliniu būdu patirtis ir problemos.

 Mokyklų bibliotekininkės tarpusavyje pasidalino vykdomais nuotoliniais darbais: prasmingam laikui kuriamą ir sisteminamą internete paskelbtų

įvairiausių nuorodų sąrašą apie nemokamas elektronines, audio knygas, filmus, spektaklius internete, mediatekas, pasaulio muziejus ir bibliotekas, bei ten organizuojamas virtualias parodas, įvairias virtualias kultūros paveldo svetaines, edukacijas, vaizdo pamokas „Youtube“ ir

t.t. Buvo kalbėta apie skaitymo skatinimą įvairiais būdais. Tai rašiniai, konkursai, viktorinos, garsiniai skaitymai, individualios konsultacijos ir pan. Vyko diskusija apie karantino metu vykdomus konkrečius bibliotekininkų darbus ir jų formas, taip pat kalbėta apie šio darbo

planavimą.

 Snaigė Raguckienė teigė, kad tokio pobūdžio susitikimas per ZOOM platformą, suteikė galimybę pasidalinti konkrečiomis veiklomis. Kad patirta nauda padės išlaikyti teigiamą požiūrį ir emocijas ir, kad priverstinis laikas namuose bus kiek galima sklandesnis. Nėra kito kelio – tik įveikti šį iššūkį.

Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos bibliotekos vedėja Laima Vaičiūnienė

 

Kauno rajono mokyklų bibliotekininkių darbo patirtis karantino metu

       Kauno rajono mokyklų bibliotekininkės susitikę virtualiame pasitarime aptarė savo veiklas, pasidalino problemomis ir karantino metu atsiradusiais iššūkiais. Kiekvienoje mokykloje situacija skirtinga, patirtys įvairios. Keletos mokyklų bibliotekininkės sutiko pasidalinti savo patirtimi.

     Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos bibliotekininkė Kristina Janulienė šiuo metu bibliotekoje skaitmenizuoja fondą, vykdo bendras veiklas su pradinių klasių mokytojais. Melagių - juokų dieną pasakas skaitė virtualiai. Gimnazijos biblioteka dalyvauja "ETwinning tarptautiniame projekte "Tarpkultūrinis komunikacijos įgūdžių tobulinimas užsienio ir kitų dalykų pamokose". Buvo surengta virtuali paroda (mokytojų pirmosios skaitytos knygos) - Tarptautinės vaikų dienos proga. Su pradinukais gaminami knygų skirtukai.

      Neveronių gimnazijos bibliotekininkė Daiva Paškevičienė karantino metu, nuotoliniu būdu, organizavo mokiniams įvairias veiklas. Didelio dėmesio susilaukė akcija „Skaitymo akimirkos karantino spąstuose“, į kurią įsitraukė visa gimnazijos bendruomenė: mokiniai, tėvai, seneliai, mokytojai. Šios akcijos tikslas buvo patirti skaitymo džiaugsmą ir malonumą, kurį suteikia knyga. Tiesiog pajusti knygos magiją, prasmingai, turiningai praleisti laiką, turėti galimybę prisiliesti prie istorijos, pasinerti į fantazijos pasaulį, įžvelgiant stebuklus pilkoje kasdienybėje.Bendradarbaiujant su lietuvių kalbos mokytoja Audrone Rainiene organizuotos kūrybinės dirbtuvės „Kuriame akrostichu užšifruotą balandžio mėnesio vertybę – „Išmintis“ ir „Laiškas draugui apie perskaitytą knygą“. Minint balandžio 23 d. – Pasaulinę knygos dieną, bendradarbiaujant su dailės mokytoja Rita Sidkoviene, vyko knygos iliustracijų kūrimas įvairiomis technikomis „Rekomenduoju perskaityti“.

     Ežerėlio pagrindinės mokyklos bibliotekininkė Jūratė Vasilienė bendradarbiauja su mokyklos lituanistėmis, pateikdama privalomos ir kitos reikalingos literatūros legalias prieigas internete. Bibliotekininkė pradinių klasių mokytojoms padeda organizuoti nuotolinis susitikimus su vaikų rašytojais. Dalyvauja mokytojų tarybos posėdžiuose ir susirinkimuose. Rašo jau įvykusių projektų ataskaitas bei planus. Bendradarbiauja su administracija ir kolegomis tiriant naujų vadovėlių poreikį 2020/2021 m.m, bei galimybes juos įsigyti. Nuotoliniu būdu išduoda reikalingą elektroninę ir popierinę literatūrą. Dalyvauja Kauno r. bibliotekininkų metodinės grupės veikloje.

        Jonučių progimnazijos bibliotekininkė Rosita Sakalauskienė kartu su Tauragės vaikų biblioteka (idėjos autoriai) dalyvauja renkant "Superinę knygą". Vaikai siunčia labiausiai patikusios knygos iliustracijas, mes dalinamės piešiniais bibliotekos tinklaraštyje ir TVB facebook paskyroje. Vėliau bus sudarytas vaikų rekomenduojamų perskaityti knygų sąrašas. Bibliotekininkė dalinasi nuorodomis knygų skaitymui ir mokymuisi.

      Lapių pagrindinės mokyklos bibliotekininkė Kristina Brazauskienė kasdien įgarsina pasaką ir išsiunčia pradinių klasių ir priešmokyklinių grupių vaikams ją išklausyti. Bibliotekininkė suorganizavo bendrą Lapių pagrindinės mokyklos ir dailininkės J.Gurskienės projektą "Skaitymo laikas. Kartu ir atskirai. Pasaulis apsivertė aukštyn kojom." Dailininkės iliustracijoms mokiniai kuria istorijas ir deda jas į vieną knygą. Mokiniams padeda mokyklos lituanistės Č.Kainauskienė ir L.Kaukėnienė.

 Linkime visiems pasinaudoti išskirtiniu laiku ir ieškoti naujų galimybių.

Kauno rajono mokyklų bibliotekininkų metodinis būrelis

                                                                            Kristina Brazauskienė 

Read More

IFLA gairės mokyklų bibliotekoms

  LMBDA ėmėsi iniciatyvos ir išvertė atnaujintas IFLA gaires mokyklų bibliotekoms (2015 m.). Jas galima rasti oficialiame IFLA puslapyje.  Šis Gairių vertimas reikšmingas profesinio tobulėjimo ir mokyklos bibliotekos kaip lygiavertės ugdymo proceso dalyvės interesų gynimo kontekste. Gairių vertimą parėmė programinės įrangos kūrimo bendrovė "Asseco Lietuva", kurianti sprendimus bibliotekoms daugiau kaip 20 metų. Iki dabar turėjome Lietuvos nacionalinės bibliotekos 2004 metais išleistą pirmąjį vertimą. O kas naujo šiose gairėse? Mokymosi procesas tapo aktyvus, sparčiai kinta informacinis pasaulis, todėl keičiasi ir mokyklos bibliotekos vaidmuo. Biblioteka suvokiama ne tik kaip fizinė, bet ir kaip skaitmeninė erdvė mokymuisi, o mokyklos bibliotekininkas ne tik informacijos išteklių prižiūrėtojas, bet aktyvus mokymosi pagalbininkas. Atsirado naujų iššūkių informacijos vartotojams. Jie turi būti atsakingi ir etiški, gebėti mokytis savarankiškai, suvokti savo poreikius informacijai, žinoti, kaip rasti reikiamą ir patikimą informaciją,  naudotis technologijų priemonėmis tai informacijai gauti ir norimam rezultatui pateikti.  

  Atnaujintose gairėse kalbama apie mokyklos bibliotekos misiją, kuri įtvirtinta  1999 m. IFLA/UNESCO Mokyklų bibliotekų manifeste –teikiant informaciją, idėjas ir mokymosi visą gyvenimą įgūdžius, sudaryti galimybes mokyklų bendruomenėms gerinti mokymą ir mokymąsi.  Tačiau daugiau dėmesio skiriama mokyklos bibliotekininkui, jo funkcijoms, kompetencijoms. Mokslinių tyrimų duomenimis, svarbiausia veiksmingos mokyklos bibliotekos prielaida – kvalifikuotas mokyklos bibliotekos specialistas turintis  pedagoginį pasirengimą. Pasaulyje yra įvairiausių praktikų, ši pareigybė gali vadintis įvairiai (pvz., mokyklos bibliotekininkas, mokyklos bibliotekos medijų specialistas, informacijos specialistas, mokytojas–bibliotekininkas), tačiau dažniausiai vartojamas pavadinimas – mokyklos bibliotekininkas. Kita veiksmingos mokyklos bibliotekos sąlyga – pedagoginė bibliotekos programa.  Tai yra suplanuotos įvairiapusės mokymo ir mokymosi veiklos bibliotekoje, kur didžiausias dėmesys skiriamas raštingumo ugdymui ir skaitymo skatinimui,   informaciniam ir medijų raštingumui , informacinėms kompetencijoms,  daugialypiam raštingumui (angl. transliteracy), mokymuisi tyrinėjant (pvz., problemų sprendimu grindžiamam mokymuisi, kritiniam mąstymui), technologijų integravimui, mokytojų kvalifikacijos kėlimui. Lietuvoje tokios programos mes neturime, tačiau vis daugiau kalbame apie informacinio ir medijų raštingumo programą, kuri būtų labai aktuali šiuolaikinei mokyklai. Tai mokymas dirbti su informacija, naudotis įvairiausių formatų šaltiniais, juos vertinti, dirbti su duomenimis ir kurti naujus žinių produktus. Ne mažiau svarbu ir skaitymo ugdymas: mokymas skaityti grožinį kūrinį, susikaupti, išmokti mėgautis skaitymu, kalbėti apie knygas.

  Esminę mokyklos bibliotekininko darbo dalį sudaro bendradarbiavimas su mokyklos administracija ir mokytojais. Tik turėdamas palaikymą, mokyklos bibliotekininkas savo  žiniomis bei įgūdžiais, susijusiais su informacijos teikimu ir išteklių naudojimu, gali sėkmingai prisidėti prie mokymo ir mokymosi veiklos, ją išplėsti ir individualizuoti.

 Visiškai nauja sritis yra ir mokyklų bibliotekų vertinimas, vertinimo metodai, viešieji ryšiai ir advokacija. Prieduose pateikiama pavyzdiniai bibliotekos ir bibliotekos programų vertinimo klausimai, daug pavyzdžių, išsamus literatūros ir nuorodų sąrašas.

 Gairėse atsispindi kompromisas tarp siekiamybės ir to, ko pagrįstai galima tikėtis. Tai dokumentas, skatinantis mokyklų bibliotekų vystymąsi ir interesų gynimą visame pasaulyje, kiekviena šalis jį turėtų prisitaikyti atsižvelgdama į savo švietimo sistemą, įstatyminę bazę, bibliotekininkų profesinį pasirengimą ir kitą kontekstą. LMBDA tikisi, kad jos bus reikšmingos tiek Lietuvos mokyklų bibliotekininkų bendruomenei, tiek sprendimus švietimo srityje priimantiems asmenims. 

Bendrauti, pažinti, suprasti, susitikti, būti, dalintis...

Dalinamės LMBDA narės,  Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos bibliotekos vedėjos Snaiguolės Raguckienės įspūdžiais iš  Dubrovnike (Kroatijoje) vykusios 48-osios pasaulio mokyklų bibliotekų asociacijos konferencijos „Pasaulio mokyklų bibliotekų transformacija – skirtumai ir panašumai“. 

Read More

Mes permąstom biblioteką

Šių metų rugsėjo 19 d.  Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centre vyko Marijampolės švietimo įstaigų bibliotekininkų metodinis pasitarimas. Jame dalyvavo Marijampolės švietimo skyriaus vyresnioji specialistė,  kuruojanti mokyklų bibliotekų darbą, Angelė Mikulienė ir Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centro metodininkas Vygantas Dilys. Pasitarimo dienotvarkėje buvo svarstyti šeši pagrindiniai klausimai. Tai Marijampolės savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistės A.Mikulienės pasisakymas. Marijampolės švietimo centro metodininko, kuruojančio švietimo įstaigų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo(si ) poreikių tyrimą, metodinės veiklos koordinavimą, Vyganto Dilio pasisakymas. Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigų bibliotekininkų metodinio būrelio veiklos ataskaitą už 2016 - 2019 m. pristatė Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigų bibliotekininkų metodinio būrelio pirmininkė Snaiguolė Raguckienė. Įvyko naujojo metodinio būrelio pirmininko rinkimai. Buvo suplanuota Marijampolės švietimo įstaigų bibliotekų metodinio būrelio veikla 2019 - 2020  m.m. Nagrinėti einamieji klausimai.

 

Read More

Norvegijos Bergeno biblioteka - patraukli edukacinė erdvė vaikams

  Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacijos (LMBDA) narės bibliotekininkės Eglė Kazlauskienė (Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje) ir Vitalija Jančauskienė (Tauragės Suaugusiųjų mokymo centras) lankėmės Bergeno (Norvegija) viešojoje bibliotekoje, š.m. birželio 15 d.. Vizito tikslas buvo sužinoti, kaip Norvegijoje mokiniai skatinami skaityti vasaros atostogų metu. 

  Susitikimą organizavo Bergeno viešosios bibliotekos vaikų skyriaus specialistės. Susipažinome su bibliotekos veikla, skyriais bei vaikų skaitymo skatinimo programa. Bibliotekos specialistės perteikė savo patirtį, kaip ugdyti skirtingo amžiaus vaikus (2 - 4 m., 4 - 6 m., 6 - 8 m., 8 - 12 m.). Labiausiai sudomino tai, kad Norvegijoje nacionaliniu lygiu vykdoma skaitymo skatinimo programa per vasarą, kuri vadinasi Sommerles https://sommerles.no/. Jos esmė yra skatinti mokyklinio amžiaus vaikus registruoti perskaitytas knygas nurodytoje platformoje nuo liepos 1d. iki rugpjūčio 31 d. Už perskaitytas  knygas vaikai renka balus, trofėjus ir prizus pagal iš anksto pateiktas užduotis bibliotekose. Perskaičius numatytą knygų skaičių, pasiekiamas naujas lygis, po kurio reikia kreiptis į viešąją biblioteką ir joje gauti raktinius žodžius, pagal kuriuos ieškoma, kokių knygų reikia skaityti toliau, norint laimėti prizus. Pasiekus aukščiausią lygį, kurį pats skaitytojas išsikėlė, mokinys apdovanojamas bibliotekos prizais.

  Bergeno viešojoje bibliotekoje lankosi įvairių tautybių mokiniai, todėl daug dėmesio skiriama tarptautiškumo skatinimui. Jiems suteikiama  galimybė skaityti neatsižvelgiant į kalbą ar tautybę. Specialistės pateikė kelis įgyvendintus projektus, kurių dėka pavyko įtraukti įvairių bendruomenių vaikus į bibliotekos veiklas. Vienas iš būdų - bibliotekoje komplektuoti ir saugoti iliustruotas vaikų knygas, kurių tekstai išversti dviem kalbomis (pvz. kurdų ir norvegų, tamilų ir norvegų, olandų ir norvegų, lietuvių ir norvegų ir t.t.). Tai puiki galimybė skaityti knygas išverstas gimtąją ir norvegų kalba tuo pačiu metu.

  Kitas būdas - suteikti galimybę iš kitų šalių atvykusiems vaikams pasirinkti knygas savo gimtąją kalba. Jie be vargo gali rasti knygų išverstas savo gimtąją kalba. Buvome maloniai nustebintos, nes tarp komplektuojamų iliustruotų knygų vaikams radome ir lietuvių kalba išleistas knygas. Vaikams suteikiama galimybė skaityti ne tik tos šalies kalba, kurioje gyvena, bet ir jų gimtąja kalba, tai skatina neužmiršti savo gimtos vietos ir šaknų. Skaitydami knygas tos šalies kalba, kurioje gyvena su šeima, vaikai sparčiau integruojasi į visuomenę, greičiau tampa pilnaverčiais bendruomenės nariais.

  Bergeno bibliotekos vaikų skyriuje daug dėmesio skiriama ne tik fondui, bet ir bibliotekos erdvėms, kurios pritaikytos skirtingo amžiaus vaikams-skaitytojams. Bibliotekos patalpose įrengtos skaitymo erdvės ant palangių, poilsio kampeliai mamoms su kūdikiais, mažųjų skaitytojų žaidimų zonos yra edukacinio pobūdžio. Kompiuterines technologijas siekiama integruoti vaikų ugdymui lavinti. Tokiu būdu  šiuolaikiškai formuojami skaitymo įgūdžiai.

   Po susitikimo su Bergeno bibliotekos darbuotojomis kilo įdėjų ir minčių, kurias norėtume realizuoti Lietuvos bibliotekose. 

Dirbdamos mokyklų bibliotekose, pastebime, kad knygų skaitymas yra ženkliai sumažėjęs, vaikai ir mokiniai labiau naudojasi greitomis technologijomis, kai informacija pasiekiama labai greitai, tačiau tai neskatina gilesnio asmenybės tobulėjimo, popierinės knygos vis labiau išstumiamos iš kasdienio gyvenimo.

  Taigi manome, kad pasinaudojus norvegišku modeliu lietuviškose bibliotekose skatintume vaikus labiau domėtis popierinėmis knygomis, ugdytume brandesnę asmenybę su kokybiškomis vertybėmis, nes tik brandžios asmenybės gali kurti laisvą, nepriklausomą ir ekonomiškai tvarią Lietuvą.

 Eglė Kazlauskienė,

Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje bibliotekininkė

 Vitalija Jančauskienė,

Tauragės Suaugusiųjų mokymo centro bibliotekininkė 

Radviliškio bibliotekininkai grožėjosi Telšių miesto puošmenomis

   Norėdami daugiau sužinoti apie Telšius – lyg Romą, ant septynių kalvų, ankstų birželio 27 d. rytą bibliotekininkai išsiruošė susipažinti su nuostabiausiomis Telšių miesto puošmenomis.  

   Ekskursija vyko pėsčiomis. Kelionę  pradėjome su gide Aiste nuo Vilniaus kalvos, ant kurios stovi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, telšiškių vadinama mažąja bažnytėle. Nuo Vilniaus kalvelės matosi Zakso kalva, toliau lipome į aukščiausią Insulos kalvą, ant kurios stovi įspūdingi sakraliniai objektai: Katedra, seminarija, vyskupų rūmai.

Mūsų gidė gražia žemaitiška tarme mus pakvietė atrasti nuostabiausias Telšių miesto puošmenas.

  Pirmasis objektas – bronzinis medalis „Kodas“, kuriame reikėjo atskleisti užkoduotą informaciją. Netoliese – skulptūra „Meškos pėda“. Sakoma, kad patrynus skulptūros „Žemaitijos legendos“  meškutės nosį ji išpildo visus gerus norus!

– Jei įdėsite ranką į įspaustą leteną, galite būti tikri, kad būsite stiprus ir tvirtas lyg meškinas – patikino gidė.

– O dabar suraskime medalius „Žydukai“. Jie „įleisti“ pastatų plytose, jei patrinsite nosis, tikrai gali atnešti pinigų ir išminties. Patikėti, kad išsislapstę „žydukai“ ant miesto pastatų sienų atneš laimės ir pinigų... Tikite? Jei ne – šios ekskursijos metu įsitikinsite, kad Žemaitijos sostinė tikrai ypatinga – pasakojimą tęsė gidė.

  Pasukome prie skulptūros „Žemaitijos gaublys“, kurioje pavaizduotos Žemaitijos vietovės, o Telšiai, kaip ir Roma, stovi ant septynių kalvų.

Stabtelėję prie skulptūros „Lietuvių skalikas“ sužinojome, kad skalikų šunų veislė XX a. baigė sunykti, o telšiškis Z. Goštautas ją atkūrė.

Jei ištroškote, atsigerkite vandens iš „Rotušės šulinio“ – pasiūlė gidė.

   Pasak senųjų Telšių miesto gyventojų, Rotušės šulinyje ir per didžiausią sausrą vanduo neišdžiūdavo.

   Suradome atminimo lentelę skirtą K. Petrauskui. Iki karo restoranėlyje, kur dabar įsikūrusi jauki kavinė „Pitlius“, svečiuodavosi pasaulinio garso tenoras Kipras Petrauskas.

   Kopiame į įkalnę, kur Insulos kalvos šlaitą saugo Didžioji žemaičių siena. Meninėse plokštėse radome įamžintus Žemaitijai svarbius įvykius. Praėjus palei didžiąją sieną - dar viena skulptūra pavadinimu „Žemaitijos legendos“. Skulptūra vaizduoja Žemaitijos motiną - mešką, ant savo nugaros nešančią meškiukus bei vaikus, taip iliustruojant legendą, jog meškos padėjo žemaičiams auginti vaikus.

   Turbūt labiausiai matomas objektas mieste - Telšių katedros pastatas. Šioje vietoje yra stovėjusios medinės bažnyčios, kurios neišliko. Mūrinė buvo pradėta statyti 1761-aisiais, ir galutinai užbaigta 1794 m. Kiek vėliau, 1862-aisiais buvo sumūrytas bažnyčios bokštas, bet audrai jį pažeidus bokštas buvo nugriautas ir vietoje jo pastatytas naujas.

  Na, o antroji šios dienos išvykos į Telšius dalis „Džiugo“ sūrio degustacija. Ragavome 48, 36, 24, 18 ir 12 mėnesių brandintą kietąjį sūrį DŽIUGAS su obuoliais, kriaušėmis, vynuogėmis, riešutais, uogiene bei medumi. Išgirdome ir legendą apie Žemaitijos sostinės įkūrėją milžiną Džiugą, bei jo nuveiktus žygdarbius.

  Grįžome namo kupini įspūdžių, o tai suteikė geros energijos.

 V.Šiaudvytienė, Vinco Kudirkos progimnazijos bibliotekininkė,

Radviliškio savivaldybes švietimo įstaigų bibliotekininkų

metodinio būrelio pirmininkė

LMBDA valdybos pasitarimas

  Birželio 25 dieną Šakių „Žiburio“ gimnazijos bibliotekoje rinkosi Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacijos (LMBDA)  valdyba. Susirinkimo metu buvo svarstomi visiems mokyklų bibliotekų darbuotojams aktualūs klausimai. Buvo daug diskutuota dėl mokyklų bibliotekų koncepcijos kūrimo ir dėl mokyklų bibliotekininkų statuso švietimo įstaigose. Šiam klausimui spręsti į darbo grupę Švietimo, mokslo  ir sporto ministerijoje buvo išrinkti asociacijos atstovai. Taip pat buvo aptariami asociacijos dalyvavimo tarptautinėse mokyklų bibliotekininkų organizacijose klausimai, kalbėta apie IFLA/UNESCO gairių mokyklų bibliotekoms vertimą į lietuvių kalbą. Siūlytos įvairios idėjos spalio mėnesio (mokyklų bibliotekų mėnuo) veikloms. Valdybos narės apžiūrėjo "Žiburio" gimnazijos istorijos centrą, lankėsi Zyplių dvare.  

Nutarta sudaryti darbo grupę Mokyklų bibliotekų koncepcijai rengti

  Birželio 6 d. LMBDA dalyvavo susitikime su ŠMSM ministru A. Monkevičiumi ir ministerijos specialistais. Buvo aptartos mokyklų bibliotekų ateities perspektyvos. Kalbėta, kad vieno modelio nebus, bus atsižvelgta į mokyklos dydį, vietos bendruomenės poreikius, mokyklos bibliotekos inovatyvumą ir norą keistis, teikti kitokias paslaugas. Labai svarbus ir mokyklos direktoriaus bei vietos savivaldybės požiūris į mokyklos bibliotekos reikšmę ugdymui. Taip pat kalbėta apie mokyklos bibliotekininko statusą, galimybę įgyti pedagogo kvalifikaciją ir tapti pedagoginiais darbuotojais. Buvo svarstomi įvairūs variantai, kaip galėtų vadintis pareigybė: bibliotekos mokytojas, informacinių komunikacinių technologijų koordinatorius, informacijos komunikacijos koordinatorius. LMBDA išreiškė susirūpinimą dėl etatų mažinimo, išryškino jungimo su viešosiomis neigiamus aspektus. Buvo aptarti atlyginimo kėlimo klausimai. Pagal Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo strategiją numatyta, kad mokyklų bibliotekininkų, kaip ir kitų viešojo sektoriaus kultūros ir meno darbuotojų, atlyginimai nuo 2020 metų vidutiniškai būtų didinami 15 proc.

 Džiugina tai, kad ŠMSM ėmėsi atsakomybės spręsti dešimtmetį vilkintus klausimus. Buvo nutarta sudaryti darbo grupę Mokyklų bibliotekų koncepcijai rengti. 

Apie kelionę į Švediją, bendrystę ir mokyklų bibliotekų problemas

     Ne viena išvyka nepraeina be įspūdingų patirčių, apmąstymų. Kai kelte priėjęs vienas šiaulietis ėmė spėlioti, kokios mes profesijos, buvo aišku, kad pašnekovas gerai išmano švietimo srities reikalus ir problemas. Mūsų pašnekovas net pabrėžė: „Bibliotekininkės gi neplauks į Švediją...“ Tai atsakymas apie menką atlygį už mūsų darbą, o jis nėra toks jau ir lengvas, o ypatingai švietimo įstaigose.

   Ir vis dėlto Lietuvos švietimo įstaigų bibliotekų darbuotojos aplankė Stokholmą – didžiausią Skandinavijos šalių miestą, didžiulį jūrų uostą! Plaukiant laiveliu susipažinome su pačiais svarbiausiais Švedijos sostinės istoriniais ir kultūriniais objektais. Aplankėme labiausiai lankomą visoje Skandinavijoje laivo „Vaza“ muziejų, vienos žymiausių vaikų rašytojų pasaulyje Astridos Lindgren muziejų.

   Išėjus iš A. Lindgren muziejaus pajutome, kaip dažnai pėdina pavargusi Kasdienybė, apsirėdžiusi Monotonijos drabužį. Kaip dažnai mums norisi gyventi kitaip... Kai sukamės darbų rutinoje, dažnai mes trokštame sugrįžti į švedų rašytojos A. Lindgren kūrybos pasaulį. Mums tampa mieli Pepės Ilgakojinės nuotykiai ir niekada nepabostančios Mažylio ir Karlsono išdaigos. Tuomet ir Kasdienybė apsirėdo šventinį drabužį, tuomet ir eiti lengviau, ir gyventi šviesiau, ir dirbti norisi kūrybiškiau.

   Vaikų literatūros tyrinėtojas, vertėjas, vadovėlių autorius Kęstutis Urba pasakojimu papildė mūsų žinių kraitę apie švedų rašytoją A. Lindgren. VU dėstytojas K. Urba kelionėje nešykštėjo šmaikščių pastebėjimų. Ir kas gi nenori mintimis sugrįžti į vaikų literatūros pasaulį... Čia gal ir labiausiai tiktų amerikiečių rašytojo, eseisto Edvardo Abėjaus mintis: „Dauguma žmonių mano, kad, jei jie būtų kitoje vietoje ar turėtų kitą darbą, jie būtų laimingesni. Semkitės laimės iš to, ką jūs darote dabar, ir neatidėliokite džiaugsmo ateičiai“. Šiandien tai pamąstyti verta mums visiems...

      Edukacinėje išvykoje skaitytas ne vienas pranešimas. Išvykos dalyviai nemažai informacijos sužinojo apie Lietuvos ir Švedijos sąsajas, rašytoją spaudos darbuotoją, dvasininką Juozą Tumą-Vaižgantą, poetą, vertėją, literatūros kritiką Alfonsą Nyka-Niliūną, Pasaulio lietuvių metams organizuojamas priemones ir kitus programoje numatytus klausimus. 

    Dažnai taip jau būna, kad kiekvienoje išvykoje būna įvairiausių netikėtumų, įvairių patirčių. Ir visiems kitaip... Netikėta buvo kelionės pabaiga. Kalbėję apie poeto, vertėjo A. Nyka –Niliūno asmenybę dar giliau žinias įprasminome, užsukdami į Utenos krašto kapines, aplankyti poeto ir jo artimųjų kapo. 

     Įdomi lemtis, profesiniai klausimai nepaleidžia... Grįžus iš kelionės, el. paštu gavau kadenciją baigusio Rokiškio r. savivaldybės mero Antano Vagonio laišką – nuorodą perskaityti žurnalistės Indrės Jurčenkaitės straipsnį „Valdžios galvos skausmas: VU bibliotekininko alga į rankas – 450 eurų“. Džiaugiausi, kad baigusiam kadenciją rajono vadovui tebėra svarbios mūsų problemos. Džiaugiausi ir (LMBDA) vadovės Žanetos Pratusevičienės aktyvia veikla, gyvybingumu, nenurimstančiu noru degti, ieškoti, spręsti Lietuvos švietimo įstaigų bibliotekų problemas. Tai tik keli akcentai iš minėtosios edukacinės išvykos. Laikas nestovi vietoje. Mes daug galime, mes valdome pasaulio išmintį. Daug dalykų priklauso nuo mūsų pačių. Tad visiems savo veiklose ir norisi palinkėti išminties...

 Reda Kiselytė, Rokiškio Juozo Tumo- Vaižganto gimnazijos

bibliotekos vedėja 

Respublikos mokyklų bibliotekininkų viešnagė Pepės Ilgakojinės gimtinėje

  2019 m.  balandžio 26-28 d. pusšimtis Lietuvos mokyklų bibliotekininkų  lankėsi Švedijoje. Kelionę organizavo Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos bibliotekininkė Vida Gudelienė. Edukacinės išvykos - seminaro ,,Prie Baltijos – už Lietuvos“ idėją palaikė Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacija. Kelionėje dalyvavo  Nacionalinės  M. Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento direktorė Aldona Augustaitienė,  žinomas vaikų literatūros specialistas profesorius Kęstutis Urba, Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacijos pirmininkė Žaneta Pratusevičienė. Išvyka buvo skirta  Lietuvos nacionalinei bibliotekų savaitei paminėti. Kelionės tikslas - bendruomeniškumo stiprinimas tarp Lietuvos mokyklų bibliotekininkų. Trijų dienų išvykos metu buvo siekiama geriau pažinti Švedijos gamtą ir kultūrą,  aptarti bibliotekų pasaulio naujienas, pasidalyti gerąja darbo patirtimi.

 Į V. Gudelienės kvietimą atsiliepė vienuolikos rajonų mokyklų bibliotekininkai, atstovaujantys visai geografinei Lietuvai. Keliauti pasiryžo ne tik molėtiškiai, ukmergiškiai ar anykštėnai, bet net alytiškiai ir šakiečiai...

   V.Gudelienė turi didelę edukacinių kelionių su mokiniais patirtį, tad pasistengė, kad ir šioje kolegų išvykoje  racionaliai ir intensyviai būtų išnaudota kiekviena kelionės akimirka. Visi keliautojai gavo išsamią kelionės programą, kurios buvo laikomasi minučių tikslumu.

 Vandens kelias į Švediją, kaip žinia, prasideda Rygos uoste. O štai 210 kilometrų atkarpa Utena –Ryga ir Ryga –Utena buvo išnaudota rimtoms dalykinėms ir metodinėms kalboms, literatūros jubiliejų paminėjimams.

  V.Gudelienė į kelionę pasikvietė keletą patikimų talkininkų. Kad kelias į Rygą neprailgtų,  uteniškė istorikė Birutė Kairienė bendrakeleiviams papasakojo apie Lietuvos ir Švedijos istorines sąsajas, apie tai, kad Stokholme privalu  pamatyti viešbutį ,,GrandHotel“, kuriame 1917 m. spalio 18 d. prasidėjo lietuvių konferencija, pripažinusi Lietuvos Tarybą aukščiausiu lietuvių tautos organu. Ji priminė apie Juozo Tumo- Vaižganto gyvenimo laikotarpį Stokholme. Profesorius K. Urba, parašęs daktaro disertaciją apie Astridos Lindgren kūrybą, pasakojo apie savo pažintį su garsiąja vaikų rašytoja, komentavo jos kūrybinį palikimą.

  Prieš sėsdami į kruizinį keltą ,,Romantika“, bibliotekininkai suspėjo Rygoje aplankyti Latvijos  Nacionalinę biblioteką. Taip jau sutapo, kad čia vyko Latgalės regiono etnografijos dienos. O kuri moteris gali abejingai praeiti pro audinių raštus ir spalvas...

     Baltija buvo svetingai rami, žadėjo gražų saulėtekį. Švedijos krantas nušvito nuostabiais salų archipelago vaizdais...

    Stokholmas pasitiko puikiu oru ir žydinčiomis sakuromis...

     Stokholmas laikomas viena gražiausių sostinių pasaulyje. Miestas, išsidėstęs ant 14 salų, kurias jungia 57 tiltai, dar vadinamas  Šiaurės Venecija, skaičiuoja daugiau kaip pusaštunto šimto metų istoriją. Stokholmo senamiestis -  didžiausias ir geriausiai išsilaikęs viduramžių miesto centras Europoje.

    Ką galima didžiausiame Skandinavijos  mieste nuveikti per pusdienį?

    Paplaukioti po Stokholmą laiveliu.Pasivaikščioti  prie Karalių rūmų.

  Aplankyti  ,,Vaza“ laivo muziejų, Nacionalinį muziejų ar Astridos Lindgren  pramogų parką.  Jie greta.

    Daugelis suspėjo aplankyti du muziejus iš trijų išvardytų.

     Žinoma, Astridos Lindgren pramogų parkas visus nukėlė į stulbinantį nuotykių pasaulį.

    ,,Esu sužavėta rodomu dėmesiu vaikams, jų pasaulio suvokimui per autentišką aplinką, daiktus,- įspūdžiais dalijosi Lina Motiekienė iš Alytaus Jotvingių gimnazijos. – Per knygų pažinimo procesą sukomponuota stebėtinai patraukli šeimų laisvalaikio erdvė. Nesunku suprasti, kodėl šioje šalyje tokie aukšti skaitomumo rodikliai.“

     Vėl keltas. Kultūrinė programa. Sakoma, kad švediški pusryčiai – geriausias dalykas, ką išrado švedai... Po gerų pusryčių kelto restorane  vienas malonumas pasileisti į dviejų valandų apžvalginę ekskursiją po Rygą atviru autobusu ir laimėti refleksiją – protmūšį ,,Švedija -  kultūra, istorija, gamta“, kurį  organizavo nepavargstanti  kelionės vadovė.

O po to – vėl literatūros naujienos.

     Artėjome prie Lietuvos. Rokiškio J. Tumo-Vaižganto gimnazijos  bibliotekininkė Reda Kiselytė pasakojo, kokia unikali kolekcija saugoma ir puoselėjama  mokyklos bibliotekoje.

    Utena pasitiko šventiniu šurmuliu.

    Kelionės gido mikrofoną perėmė  Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos lituanistas Romualdas Baura ir priminė, kad Utena, kaip ir visi Lietuvos didmiesčiai, švenčia Atvelykį. Dar pridūrė, kad džiūgauti nėra ko, nes kelionė baigsis kapinėse...  Ir tikrai. Kai Utenos senosiose kapinėse, aplankę poetų Karolinos Praniauskaitės ir Alfonso Nykos – Niliūno kapavietes, pasukome vartų link, bažnyčios varpai pašaukė vakarinių  mišių...

   V.Gudelienė tada pusbalsiu atsiduso, kad vėluojame  dvi minutes...

             ---------------------------------------------------------------

  Štai tokie galėtų būti  trumpos  savaitgalio kelionės štrichai...

  Pamatyti visada smagiau, negu perskaityti arba išgirsti.

 Algimantas Siaurusaitis

Popietė Utenos RPM centre „Iššūkiai ir inovacijos mokyklos bibliotekininko darbe“

   Biblioteka, kaip institucija vykdo savitą, tik jai būdingą funkciją – tenkina vartotojų informacinius, kultūros, švietimo poreikius, tačiau įvykęs technologinės pažangos lūžis iš esmės pakeitė visų – ypač bibliotekininkų – darbo, gyvenimo ir bendravimo būdą. Apie tai, su kokiais iššūkiais susiduria šiuolaikinis bibliotekininkas, savo gerąja patirtimi dalinosi Utenos rajono mokyklų bibliotekų metodinio būrelio bibliotekininkės, 2019 m. balandžio 9 d. susirinkusios į popietę „Iššūkiai ir inovacijos mokyklos bibliotekininko darbe“.

  Popietę organizavo ir vedė Utenos RPM centro bibliotekos vedėja Vida Šiaudžionienė, kuri akcentavo vieną didžiausių iššūkių – kaip pritraukti į bibliotekas jauną žmogų, neskaitantį knygų. Tačiau modernus pasaulis siūlo kitas galimybes tobulėti, semtis žinių, ugdytis įvairius gebėjimus – tai elektroninės knygos. Įtaigiai ir nepaprastai įdomiai kalbėjo mokymo centro informacinių technologijų specialistas Modestas Nakas, remdamasis technologijų naujovėmis, sukūręs ir išbandęs daug drąsių projektų. Lektorius pristatė mokymo centro profesijos mokytojų kurtas elektronines knygas, kuriose vaizdžiai pateikta medžiaga į mokymosi erdvę traukte įtraukia skaitytoją, ir pakvietė aktyviau ir drąsiau naudotis informacinėmis technologijomis. Antroji popietės dalis persikėlė į ES lėšomis įrengtą modernų konditerijos cechą, kuriame bibliotekininkės „išbandė“ konditerio specialybę. Juk mažėjant mokyklų skaičiui, mažėja ir etatinių bibliotekos darbuotojų. Kas gali žinoti, gal ateityje prireiks įgyti antrą specialybę arba kam nors pasiūlyti stoti į šiuolaikišką profesinio mokymo įstaigą? Praktinė veikla vyko vadovaujant laborantei Dainai Pelakauskienei ir jaunai, tačiau perspektyviai profesijos mokytojai Aidai Tuzienei. Popietės dalyviai maišė, plakė, kepė, puošė keksiukus ir, žinoma, dalindamiesi įspūdžiais, vaišinosi, planavo ateities darbus. Metodinio būrelio vadovė A. Šapokos gimnazijos bibliotekininkė  Vida Gudelienė pasidalijo būsimos  respublikinės bibliotekininkų kelionės „Prie Baltijos-už Lietuvos“  į Švediją planais, pateikė temas. Renginio viešnios Švietimo centro specialistės Ramunės Dacevičienės teigimu, kiekvienais metais Utenos bibliotekininkų metodinis būrelis, jo veikla organizuoja įsimintinus susitikimus. Utenos RPM centro bibliotekos vedėja Vida padovanojo popietę mokyklų bibliotekų darbuotojams. Ši popietė – tai puiki dovana švenčiant BALANDŽIO 9-ĄJĄ – BIBLIOTEKININKO DIENĄ.

Utenos RPM centro informacija

Metų bibliotekininko vardas - mokyklos bibliotekininkei Rimai Noreikienei

 Balandžio 23 dieną M. Mažvydo bibliotekoje buvo  apdovanoti geriausi 2018 metų bibliotekininkai. Labai džiugu, kad toks įvertinimas pirmą kartą buvo suteiktas mokyklos bibliotekininkei, LMBDA  kūrėjai, Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazijos bibliotekininkei Rimai Noreikienei už aktyvios, modernios, šiuolaikinės mokyklos bibliotekos idėjų sklaidą, aktyvų tarpinstitucinį ir tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant keisti mokyklos bibliotekos veiklą ir įvaizdį. 

 "Mokyklų bibliotekos - pagalbininkės mokantis. Tai neatskiriama mokyklos dalis, o mokyklų bibliotekininkai, bendradarbiaudami su mokytojais, ugdo mokinį", - atsiimdama apdovanojimą kalbėjo R. Noreikienė. Ji taip pat padėkojo savo mokyklos bendruomenei, rajono švietimo skyriaus specialistams ir Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacijos aktyvui ir visoms narėms už pasitikėjimą ir palaikymą.