Kvalifikacijos kėlimo renginiai

  Lapkričio 10 dieną mokyklų bibliotekininkai susirinko į nuotolinę konferenciją „Mokyklos biblioteka - bendruomenės poreikiams“. Konferencijos tikslas buvo aptarti mokyklos bibliotekos vaidmenį švietimo bendruomenėje. Į Lietuvos mokyklų bibliotekas bandyta pažvelgti iš šalies - mokinių, mokytojų, tėvų, švietimo vadovų akimis, palyginti su kitų šalių mokyklų bibliotekomis.

 Konferenciją pradėję ir užbaigę moksleiviai iš Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos ir Anykščių Jono Biliūno gimnazijos akcentavo saugią bibliotekos aplinką, vietą, kur jaunimas gali augti, kurti, išreikšti save, savarankiškai mokytis ir bendradarbiauti tarpusavyje.  

  Daug gerų pavyzdžių apie bibliotekos įsitraukimą į ugdymą, ypač į skaitymo skatinimą, pateikė Karalienės Mortos mokyklos Kaune vadovė Dovilė Manukian. Šioje mokykloje knyga nuolat yra šalia mokytojo ir vaiko. Mokiniai tvarkaraštyje turi numatytą laiką, kada eina į biblioteką skaityti, mokytis informacinio raštingumo ar tvarkyti knygas. Apie žaidimo svarbą skatinant vaikus skaityti kalbėjo rašytojas, žurnalo „Laimiukas“ redaktorius ir tėtis Virgis Šidlauskas.

  NŠA Ugdymo turinio departamento direktorius Vainas Brazdeikis mokyklų bibliotekininkams pristatė Atnaujintas bendrąsias programas,  o EdTech centro administracinės grupės vadovė Vilma Venta Jankūnė - NŠA vykdomą projektą „Skaitmeninė švietimo transformacija („EdTech“)“, kuris skirtas skatinti švietimo inovacijų, grįstų skaitmeninėmis technologijomis, diegimą švietimo sektoriuje. Mokyklų bibliotekininkai, kaip lygiaverčiai švietimo sistemos dalyviai, turi žinoti apie pokyčius ir galimybes prie jų prisitaikyti.  Pranešėja akcentavo mokyklos bibliotekininko kaip švietimo konsultanto ir skaitmeninių mokymo priemonių testuotojo galimybes.

 Ypač reikšmingas buvo Italijos Roma Tre universiteto profesorės Liuzos Marquardt pranešimas  „Inovatyvi mokyklos biblioteka“. Inovacija bibliotekų sektoriuje yra dviprasmiška sąvoka. Bibliotekos suvokiamos kaip statiška institucija, kur mažai pokyčių. Inovacijų diegimas gali būti radikali intervencija, įvedant naujus efektyvesnius procesus arba laipsniškas procesas. Kad biblioteka būtų efektyvi ji turi sujungti inovaciją ir kokybę. Čia, kaip ir bet kokioje inovacijoje, pagrindinis vaidmuo – žmogiškasis, daug kas priklauso nuo darbuotojo. Kitas labai svarbus dalykas – bendradarbiavimas. Tyrimai rodo, kad kai yra bendradarbiavimas tarp bibliotekininko ir mokytojo, ugdymo kokybė gerėja. Todėl būtina sąjunga tarp bibliotekininko ir mokytojo, tėvų, kitų bibliotekininkų. Pačioje mokykloje reikia kurti skaitymo kultūrą, kuri skatintų visus bendruomenės narius skaityti. Biblioteka turėtų inicijuoti šį procesą.  Dar reikėtų atkreipti dėmesį į erdves, kurios būtų pritaikytos mokinių poreikiams, lengvai transformuojamos, knygos galėtų būti ne tik bibliotekoje, bet ir visos mokyklos erdvėse. Biblioteka turėtų užtikrinti prieigą tiek prie tradicinių, tiek prie skaitmeninių resursų. Italijoje populiarus ugdymas per paslaugas, kai prie bibliotekos kūrimo, knygų tvarkymo prisideda patys mokiniai. Tokios programos svarbios, kad moksleiviai išsiugdytų meilę skaitymui.

  Ar Lietuvos mokyklų bibliotekos inovatyvios? Daug gerų žodžių profesorė Liuza Marquardt skyrė Lietuvos mokyklų bibliotekoms. Kaip stiprybes išskyrė tai, kad kiekvienoje mokykloje yra biblioteka, kad vyksta įvairios iniciatyvos, įgyvendinamos skaitymo skatinimo programos, dirba nuostabus personalas, efektyviai veikia LMBDA. Šios išvados padarytos apibendrinus Roma Tre universiteto absolventės Janinos Aidulytės tyrimą „Mokyklų bibliotekos ir informacinio raštingumo ugdymas Lietuvoje: esamos padėties analizė ir apklausos rezultatai”. Tyrimas buvo pristatytas ir tarptautinėje IASL konferencijoje, vykusioje šių metų liepos 11-15 d. Tai labai reikšminga Lietuvos mokyklų bibliotekų reprecentacija tarptautinėje plotmėje. IASL nuolat pabrėžia, kaip svarbu stiprinti bibliotekų personalą ir didinti tarpusavio bendradarbiavimą, kurti mokyklų bibliotekų tinklą, kad atskleisti didesnį potencialą. Iliustruodama tai, pranešėja palygino kitų valstybių gerą patirtį. Remiantis portugalų modeliu, Italijoje buvo sukurtas bendras mokyklų bibliotekų tinklas ir portalas Sibis, kuriame matosi visos mokyklų bibliotekų paslaugos, bendri katalogai, bendros kultūrinio ugdymo iniciatyvos.

  Įdomu buvo susipažinti ir su Šveicarijos mokyklų bibliotekomis. Pranešimą „Skaitymo reikšmė Šveicarijos mokyklose", skaitė Jūratė Caspersen, Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė. Šveicarijoje nėra valstybinės Švietimo ministerijos, atskiruose kantonuose yra atskiros  ugdymo programos. Tačiau visur didelis dėmesys skiriamas skaitymui kaip pagrindinei kompetencijai, kad vaikai galėtų toliau savarankiškai mokytis. Tėvai taip pat aktyviai įsitraukia į ugdymo procesą, bibliotekose organizuojami skaitymo užsiėmimai. Neišmokęs skaityti ir suprasti teksto mokinys renkasi profesinį mokymą, tik 20 procentų šveicarų tęsia mokslą gimnazijoje.

 Apibendrindama konferenciją  Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacijos (LMBDA)  pirmininkė Žaneta Pratusevičienė išskyrė dvi pagrindines mintis:

1. Lietuvos mokyklų bibliotekos - stiprus švietimo sistemos partneris, būtina erdvė mokykloje savo paslaugomis ir ištekliais prisidedanti prie mokymo ir mokymosi, vieta moksleiviams augti ir tobulėti. Šią mintį patvirtina bendruomenė. Mes Lietuvoje turime pakankamai gerą įdirbį –mokyklų bibliotekos priklauso bendrai Lietuvos bibliotekų sistemai, dirba profesionalūs bibliotekininkai, yra vieningi fondų tvarkymo nuostatai.  Iššūkiai susiję su besikeičiančiais mūsų bendruomenės poreikiais, su pokyčiais švietimo sistemoje, bendrojo ugdymo programose, skaitmenizacija.  Mokyklų bibliotekos turi priimti tuos pokyčius, nuolat įsivertinti ir tobulėti. Šiuo metu LMBDA yra ta organizacija, kuri brėžia kryptį mokyklų bibliotekininkystei Lietuvoje. Išverstos IFLA Gairės mokyklų bibliotekoms, dalyvaujama tarptautinėse konferencijose, užmegzti ryšiai su profesore dėstytoja Luiza Marquardt  ir  verčiama jos knyga „Praktinis vadovas mokyklos bibliotekai“. Visa tai leidžia tobulinti mokyklų bibliotekų veiklą.

2. Skaitymas yra vienas iš pagrindinių būdų gauti žinias ir ugdyti asmenybę. Puikūs skaitymo įgūdžiai yra visos mokinio mokyklinės „karjeros“ pagrindas; jų neišsiugdžius neįmanoma pasiekti gerų mokymosi rezultatų aukštesnėse klasėse, įgyti gerą profesinį išsilavinimą, šviestis ir skleistis kaip kultūringai asmenybei. Todėl itin svarbu dar vaikystėje susiformuoti gerus skaitymo įgūdžius. Tam reikia visų – bibliotekininkų, mokytojų, tėvų, rašytojų, švietimo politikos formuotojų, ŠMSM, NŠA - didesnių pastangų ir bendradarbiavimo.

 Konferencija užbaigta rekomendacijomis, kurios papildytos apibendrinus konferencijos dalyvių refleksijas raštu:

•  Kiekviena mokyklos biblioteka turėtų įsivertinti savo paslaugų poreikį bei kokybę savo mokyklos bendruomenėje ir lanksčiai reaguoti į pokyčius.
•  Daugiau dėmesio skirti vaikų ir moksleivių skaitymo skatinimui. Mokyklos ir šalies lygmeniu rengti skaitymo skatinimo programas,  stiprinti mokyklų bibliotekų vaidmenį ir aprūpinimą.
• Stiprinti tarpusavio bei tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

Žaneta Pratusevičienė,

LMBDA pirmininkė

  Tarptautinė mokyklų bibliotekų asociacija kartu su  Pietų Karolinos universitetu 2022 m. liepos 11-15 dienomis pakvietė mokyklų bibliotekininkus, mokytojus, administratorius, mokslininkus  ir visus kitus, besidominčius švietimu ir bibliotekomis į 50-ąją kasmetinę IASL hibridinę konferenciją ir 25-ąjį tarptautinį forumą apie mokslinius tyrimus mokykloje. Tai buvo renginys, skirtas mokyklų bibliotekininkystės teorijai ir praktikai tobulinti. IASL metinė konferencija suteikė specialistams  galimybę keistis idėjomis ir praktikomis, pasidalinti gerosiomis patirtimis, susitikti su kolegomis, pasikeisti nuomonėmis.  Konferencijos metu buvo  ieškoma  galimybių ir būdų dalintis ir mokytis vieniems iš kitų, keistis kūrybiškais metodais sprendžiant  mokyklų bibliotekų iššūkius visame pasaulyje.

Skirtingų šalių mokslininkai ir mokyklų bibliotekininkai pristatė labai įvairius savo atliktus tyrimus: "Vidurinių mokyklų mokinių, kurie jau yra motyvuoti skaityti, skaitymo įpročių tyrimas"; "Mokyklos bibliotekininko svarba  mokykloje";  "Mokyklos bibliotekininko vaidmuo pandemijos metu, pastoviai besikeičiančioje mokymosi aplinkoje"; "Mokytojų bibliotekininkų įgalinimas remti STEAM švietimą"; "Pagalba mokiniams tobulinant  realaus pasaulio informacinio raštingumo įgūdžius, kai kalbama apie dezinformaciją";  "Mokyklų bibliotekininkų vaidmuo padedant mokiniams suprasti realaus pasaulio skaičius, statistiką, diagramas, grafikus ir vizualizacijas"; "Bibliotekininkų galimybės užpildyti spragas tarp dalykų ir padėti mokiniams įgyti įgūdžių suprasti ir kritiškai vertinti duomenis namuose, mokykloje ir gyvenime"; "Kaip mokyklų bibliotekininkai naudojo išmaniuosius įrenginius savo profesiniams poreikiams pandemijos metu" ir dar daug kitų mokyklų bibliotekoms aktualių temų. Konferencijos metu buvo galimybė rinktis temas pagal kiekvienos šalies aktualumą, svarbą ar problemiškumą.

 Informacinių technologijų specialistai pristatė naują mokyklose naudojamą žaidybinio mokymosi programą Breakoutedu, interaktyvių vadovėlių kūrimo priemonę IORAD.

  Labai gerą įspūdį paliko susitikimas su rašytojais :  Neal Shusterman, Carmen Agra Deedy, Frank W.Baker.

 Šių metų konferencijos aktualiausias pranešimas Lietuvos mokyklų bibliotekininkams buvo Luisa Marquardt (Roma Tre universitetas) atliktas išsamus tyrimas apie Lietuvos mokyklų bibliotekas  „Lietuvos mokyklų bibliotekos ir informacinio raštingumo ugdymas”. Mokyklų bibliotekų tyrime dalyvavo 110 Lietuvos mokyklų bibliotekų.  Tyrimas buvo atliekamas nagrinėjant mokyklų bibliotekas skirtingame istoriniame kontekste, lyginant tarybinių laikų ir šiuolaikines mokyklų bibliotekas, buvo apžvelgta pažanga ir pokyčiai mokyklų bibliotekose, įkūrus LMBDA – Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociaciją, išnagrinėta informacinio raštingumo ugdymo situacija Lietuvoje.

 Tai svarbus kasmetinis profesinis renginys viso pasaulio mokyklų bibliotekininkams.

Kristina Brazauskienė

   Gruodžio 1 dieną VU Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre vyko tarptautinė  konferencija "Neatskleistos bibliotekininkų galios. Kur jų ieškoti?". Joje dalyvavo ir LMBDA atstovai. Klausėme pranešimų apie Suomijos, Švedijos, Jungtinės Karalystės ir Lietuvos patirtis, apie naujus bibliotekos ir bibliotekininko vaidmenis, apie naujas inovacijas bibliotekose, socialinės atskirties mažinimo projektus, darbo etikos, motyvacijos problemas, organizacijos įgalinimą ir lyderystę bibliotekų darbe. 

Plačiau apie konferenciją 

  Sausis pervirto į antrąją pusę ir artėja vasaris, o su juo ir  nauji mėnesio renginiai. Sausio 19 dieną 13 val., kaip LMBDA atstovė lankiausi Švietimo informacinių technologijų centre. Į susitikimą buvo pakviesti ir kiti partneriai: RRT, asociacija „Langas į ateitį“, VšĮ „Vaikų linija“, TEO, „Microsoft“ . Visi mes susirinkome  pasitarti dėl bendradarbiavimo galimybių, galimų bendrų arba atskirų veiklų, vykdant Saugesnio interneto projektą (www.draugiskasinternetas.lt) ir pagrindinį renginį - Saugaus interneto dieną, kuri vyks 2017 metų vasario 7 dieną.

    Saugesnio interneto centro Lietuvoje koordinatorė Natalija Ignatova pristatė naujus leidinius mokytojams ir mokiniams „Skaitmeniniai aukso ieškotojai“, „Internetas, kokio norime“. Susipažinti su leidiniais  ir  atsisiųsti elektroninius leidinius galite apsilankę šiuo adresu : http://www.draugiskasinternetas.lt.

O jei norite spausdintų leidinių, juos galite įsigyti Švietimo informacinių technologijų centre:  Suvalkų g. 1, Vilniuje. Leidiniai nemokami.

                                                  Nijolė Čepukėnienė, Ukmergės Užupio pagrindinės mokyklos bibliotekos vedėja, LMBDA