Dalinamės bakalauro studijų baigiamojo darbo „Mokyklų bibliotekos ir informacinio raštingumo ugdymas Lietuvoje: esamos padėties analizė ir apklausos rezultatai”, kurį atliko Italijos Universiteto Roma Tre edukologijos fakulteto absolventė Janina Aidulytė ir kuriame dalyvavo Lietuvos mokyklų bibliotekininkai, trumpu pristatymu ir tyrimo rezultatais. Akademinio tyrimo tikslas buvo susipažinti su Lietuvos mokyklų bibliotekų realybe, jų vaidmeniu mokyklos gyvenime ir informacinio raštingumo ugdyme.
Informacinis raštingumas tampa viena iš svarbiausių kompetencijų šiuolaikinėje visuomenėje, kuri yra sparčiai besikeičianti ir pasižyminti ypač didele informacijos gausa. Kasdien esame veikiami nuolatinio informacinio srauto, tačiau jo gausa savaime nesukuria išmanančio ir sąmoningo piliečio, jei trūksta įgūdžių ir gebėjimų efektyviai surasti, kritiškai vertinti bei vartoti informaciją, mokėti naudotis įvairiais informaciniais šaltiniais, kurti ir efektyviai dalintis su kitais. Informacinis raštingumas yra raktas į mokymosi visą gyvenimą kompetenciją. Ji glaudžiai siejasi su kritiniu mąstymu, aktyvaus ir sąmoningo dalyvavimo socialinėje, kultūrinėje ir profesinėje veikloje.
Mokykla yra pagrindinis formaliojo ugdymo etapas, kuriame galima efektyviai mokyti ir mokytis informacinio raštingumo, o biblioteka vaidina pagrindinį vaidmenį šios kompetencijos ugdyme. Tai yra tinkamiausia aplinka, kurią mokykla gali pasitelkti įgyvendinant šį tikslą. Mokymosi procesas reikšmingesnis, kai jis įgyvendinamas pasitelkiant informacinius ir dokumentinius išteklius specialiai mokymuisi sukurtoje aplinkoje, kokia turėtų būti šiuolaikinė biblioteka.
Pasirinktas darbo metodas leido apžvelgti bibliotekų situaciją iš arčiau. Norint pasiekti kuo daugiau bibliotekininkų, buvo apsilankyta Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų internetinėse svetainėse, ieškota kontaktų tiesiogiai ir per mokyklų raštinę. (Mokyklos - 881; išsiųstos anketos - 651; tiesioginiai kontaktai - 321; raštinė - 330; nenurodyta biblioteka - 230; atsakymai 101/110.)
Besilankant svetainėse pastebėta, kad nemažai bibliotekininkų išsamiai aprašo veiklas, pateikia naudingą ir reikiamą informaciją, įkelia nuorodas ir papildomus šaltinius, dalinasi patirtimi, deja net 230 mokyklų svetainėse bibliotekos arba nefigūruoja arba pateikta informacija neatnaujinta ir nenaudinga, tai rodo, kad mažai dėmesio skiriama bibliotekos įvaizdžio formavimui, puoselėjimui. Pavyko surasti tik keletą bibliotekų turinčių savo tinklaraštį. Todėl reikia raginti bibliotekininkus kurti tinklaraštį, kuris gali būti labai naudingas dalinantis informacija, naujovėmis, savo įžvalgomis, gali tapti puikiu įrankiu užmegzti diskusiją, bendrauti su mokiniais ar kitais mokytojais, konsultuoti.
Tyrime buvo atlikta kiekybinė apklausa, kurioje sudalyvavo 101 respondentų, iš jų didžioji dalis yra gimnazijos bibliotekininkai. Apibendrinus rezultatus galima teigti, kad mokyklos biblioteka yra integruota mokyklos dalis, iškilusių problemų ir nusiskundimų netrūksta, tai susiję su finansavimo trūkumu, profesijos prestižo stygiumi, motyvacijos trūkumu, didelio darbo krūviu, reikalingas tiek technologijų tiek aplinkos modernizavimas, knygų fondo atnaujinimas.
Stiprioji bibliotekų pusė - tai dinamiška kultūrinė, socialinė ir mokomoji erdvė. Mėgiama ir lankoma moksleivių bei mokytojų, neatskiriama mokyklos dalis, kurioje moksleiviai gali ugdytis kūrybinius, kritinius, informacinius gebėjimus ir įgūdžius. Biblioteka viena sau - tai tik struktūra, jei joje nėra veiklaus, motyvuoto bibliotekininko, sugebančio darniai bendradarbiauti. Tyrimas išryškino bibliotekininko svarbą ir jo pagrindinį vaidmenį optimaliame bibliotekos funkcionavime.
Kas liečia bibliotekos vaidmenį informacinio raštingumo ugdyme, surinkti duomenys leidžia teigti, jog užsiėmimus vykdančių bibliotekų sudaro 31% respondentų. Užsiėmimus organizuoja bibliotekininkai, asmeniškai pasirinkdami metodus ir veiklas, kurie yra skirti įvairaus amžiaus moksleiviams. Atsakymai leidžia teigti, jog ši veikla nėra kryptinga, nuosekli ir ilgalaikė, tai dažniausiai yra pavieniai užsiėmimai, konsultacijos. Priežastys dėl kurių nėra vykdomi užsiėmimai: 18% respondentų nurodo, jog trūksta profesinių sugebėjimų, 35 % jog tai nėra būtina, kitos pateikiamos priežastys per didelis darbo krūvis, tai vykdoma pamokų metu. Didžioji dalis, net 92% respondentų, informacinį raštingumą vertina kaip itin svarbų šiuolaikinėje visuomenėje, nurodydami informacinio raštingumo ugdymą, kaip vieną iš bibliotekos paslaugų skirtų mokiniams bei mokytojams.
Po atliktos analizės pateiktos rekomendacijos, susijusios su didesniu bibliotekininkų įtraukimu ir jų poreikių, patarimų išklausymu, šiuo tikslu organizuojant reguliarias užklausas. Taip pat išryškėjo poreikis specialistų vedamiems, bibliotekininkams skirtiems seminarams, tokiomis temomis kaip: informacinio raštingumo ugdymas, bibliotekos įvaizdžio formavimas.
Janina Aidulytė,
Italijos Universiteto Roma Tre edukologijos fakulteto absolventė