Šapokiukas -2021 kitaip...

Kaip ir kasmet, šiais metais įvyko tradicinis, tiesa, į virtualią erdvę persikėlęs Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos bibliotekos organizuojamas renginys „Šapokiukas visur Šapokiukas“-2021. Nepaisant šalyje paskelbto visuotinio karantino, daugiau nei du dešimtmečius besitęsianti tradicija ne tik nenutrūko, bet ir gerokai išaugo. Paprastai vykdavęs paskutinį sausio penktadienį, šįkart renginys vyko visą paskutinę sausio mėnesio savaitę, kurios metu buvę „šapokiukai“, nesvarbu, baigę prieš dešimtmetį ar vos prieš metus, sugrįžo į gimnaziją. Svečiai dabartiniams gimnazistams vedė pamokas ir užsiėmimus, kurių metu dalijosi savo patirtimi, papasakojo, ką šiuo metu veikia, atsakė į pateiktus klausimus bei skatino nebijoti ir siekti užsibrėžtų tikslų.

Tarp „šapokiukų“ galima sutikti įvairių profesijų atstovų. Tai tiksliųjų ir humanitarinių mokslų studentai, menininkai, savanoriai. Dalis jų vis dar studijuoja, kiti- dirba. Šiais metais renginyje dalyvavo rezidentė, gydytoja-vaikų chirurgė Rūta Mačiulytė, programuotojas Giedrius Rackevičius, operacinių pirkimų koordinatorius Telia Norvegijai Vaidas Karnickas, operacinių sistemų specialistė Rugilė Nikštutė, studentai: Gediminas Kazokas, Asta Dirmaitė, Monika Černiauskaitė, Lukas Saruolis ir kiti, kurie mielai pasidalijo savo darbo, mokslo patirtimi su mokytojais ir mokiniais.

Paklausta, kuo jai šis renginys svarbus, R. Mačiulytė atsakė „Šapokos gimnaziją baigiau jau prieš 11 metų, bet tikrai smagu ir malonu, kad vis dar prisimena ir pakviečia. Man tikrai niekada negaila pasidalinti savo patirtimi, ypač kai žinau, kad galbūt tai kažkam pateiks atsakymus į rūpimus klausimus, padės nedaryti tų pačių klaidų ar kaip tik drąsiau žengti į priekį norimų tikslų link. Dažnai sako, kad juk pilna tos informacijos apie visokias studijas internete, žurnaluose, bet nuoširdžiai tikiu gyvo, nepagražinto, nesutirštinto pasakojimo iš pirmųjų lūpų galia. Juolab, kai tokiu pasakojimu galiu dalintis su man nostalgiją keliančios mokyklos žingeidžiais moksleiviais. Nieko nėra geriau už ne tik klausančias, bet ir girdinčias asmenybes - tuomet ir šiam renginiui atrandu laiko, noro. Visada malonu susitikti su mane į dabartinį kelią pastūmėjusiais mokytojais ir vėl pamatyti mokinius, kurie man primena, kokia ir aš pati kažkada buvau. Tai leidžia prisiminti ir labiau įsigilinti ir į save pačią - darkart suprasti tą patirtą nerimą, nežinomybę dėl ateities studijų, pasirinkimų, laukiančio gyvenimo už mokyklos sienų ir paanalizuoti, kas tuo metu buvo mano variklis, kad nesustojau ir ėjau toliau. Visi šie darkart renginio metu išgyvenami prisiminimai mane paskatina ir šiandienos veiklose atrasti naujų jėgų ir stengtis. „Šapokiukas“ galbūt todėl ir yra „visur šapokiukas“ - norisi nepaliaujamai kurti geriausius atsiminimus ateičiai pagerbiant praeitį.“.

G. Rackevičius taip pat mielai sutiko pasidalinti savo mintimis. „Šapokiukas man yra ir buvo svarbus dar nuo tada, kai pats buvau Adolfo Šapokos gimnazijos moksleivis. Man buvo įdomu ir smagu matyti mokinius, kurie pabaigė šia gimnaziją ir turėjo be galo gerus pamatus plėtoti savo gyvenimą, įsidarbinti į tikrai įdomias ir inovatyvias sritis ir būti sėkmingais pasaulio piliečiais. Tai tarsi buvo patvirtinimas, jog tikrai esu tinkamoje gimnazijoje ir jei stengsiuosi - man pavyks įgyvendinti visus mano užsibrėžtus tikslus ir dar daugiau, dalykus, apie kuriuos tuo metu net nepasvajojau. Mokyklą baigiau prieš porą metų, dėl to dabar yra taip smagu būti vienu iš tų, kurie jau gali pasidalinti savo patirtimi ir istorija su dabartiniais moksleiviais.“.

Kita buvusi „šapokiukė“, 2018 metais gimnaziją baigusi Rugilė Nikštutė, taip pat norėjo pasidalinti savo patirtimi ir pasakojo apie savo studijas bei darbą užsienyje. „Po paskutinio istorijos egzamino išvykau dirbti į Kiprą. Ten praleidau 3 mėnesius, po to išvykau į Londoną studijuoti Verslo vadybą ir logistiką, įskaitant praktikos metus Middlesex universitete. Po pirmųjų metų gavau praktiką universitete. Buvau atsakinga už įdėjų generavimą bei lyderiavimą, kuriant universiteto programėlę, kuri padeda sekti, kur yra studentai paskaitų metu. Po antrųjų metų gavau Operacinių sistemų poziciją „Kuehne + Nagel“ įmonėje. Tai tarptautinė transporto įmonė, kuri užsiima krovinių gabenimu visomis transporto rūšimis. Joje esu atsakinga už patirtas žalas, skundus, atlieku tyrimus su galimos avarijos paketais, planuoju krovinių rizikos įvertinimus. Tai ketvirtas mėnesis dirbant šioje įmonėje, tikiu, jog dar daug reikės išmokti, o ir atsakomybės gaunu vis daugiau. Adolfo Šapokos gimnazijoje visada stengiausi būti aktyvi. Dalyvauti įvairiuose renginiuose, stengiausi užsiimti popamokine veikla. Esu lankiusi debatų būrelį, kuris, manau, tai labai padėjo atsidurti ten, kur esu dabar. Palinkėjimas dabartiniams mokiniams – kurti save. Savanoriavimas, popamokinės veiklos, renginiai ir žinoma pamokos – tai laikas į kurį būtina įvestuoti.“.

Aš, kaip buvusi gimnazistė, šiemet taip pat turėjau galimybę sudalyvauti šiame renginyje. Palyginus su kitais dalyvavusiais absolventais, mokyklą baigiau ne taip ir seniai, 2016 metais. Tuomet pasirinkau Anglų filologijos studijas Vilniaus universitete, nes dar mokykloje supratau, jog mano tikrasis pašaukimas yra filologijos krypties studijos. Pamenu, rinkausi iš daugybės skirtingų kalbų, tačiau pokalbis su vienu iš gimnazijos mokytojų padėjo lengviau apsispręsti. Regis, dar taip neseniai buvau šios mokyklos bendruomenės dalimi ir tik sugrįžusi supratau, kaip man viso to trūko. Man A. Šapokos gimnazija nėra tik mokykla- visus ketverius čia praleistus metus tai buvo mano antrieji namai, vieta, kurioje užaugau ir subrendau kaip asmenybė. Tikiu, jog niekada negalėsiu pamiršti šios ugdymo įstaigos, nes prisiminimai apie šauniai vykusias pamokas, nuostabius mokytojus, kurie labai atidžiai žvelgia į savo darbą, draugus, kurie tapo draugais ne tik klasėje, bet ir už mokyklos ribų, išliks visam likusiam gyvenimui.

Nors ir šiek tiek kitoks, nei paprastai, gimnazijos bibliotekos vedėjos Vidos Gudelienės organizuotas „Šapokiukas visur Šapokiukas“ nesunkiai sugebėjo surinkti po visą pasaulį išsibarsčiusius „šapokiukus“, kurie mielai pasinaudojo galimybe sugrįžti pabendrauti su mokytojais ir šiuo metu gimnazijoje besimokančiais moksleiviais. Šios mokyklos bibliotekoje ne tik galima rasti reikiamų knygų- čia nuolat vyksta įvairūs renginiai, lietuvių autorių gimimo ar mirties metinių minėjimai, debatai, dažnai lankosi rašytojai ir kiti žymūs svečiai. Smagu, jog prie „Šapokiuko“ ir kitų bibliotekos veiklų organizavimo noriai prisideda ir patys mokiniai- paprastai jie veda šį renginį, jo metu koncertuoja, atlieka įvairius pasirodymus. Kasmet renginys turi savo temą, pvz. Baroko epocha, Šekspyro sonetai ir t.t., todėl kiekvieną kartą jis atrodo vis kitaip. Būtent todėl ir man šis pačiai šis susitikimas buvo toks neeilinis- kai dar pati mokiausi šioje gimnazijoje, ne tik būdavau iš tų, kurie šio renginio metu su nuostaba klausosi gimnazijos alumnų pasakojimų ir patarimų, bet ir prisidėdavau prie jo organizavimo, tam tikra prasme buvau atstovė spaudai. Šį kartą turėjau galimybę pati pravesti keletą pamokų “Zoom“ platformoje, nors jas pradėjau drebančiu balsu ir šiek tiek išsigandusi, baimė greitai dingo ir negalėjau atsistebėti, kokie šaunūs ir žingeidūs yra dabartiniai „šapokiečiai“. Buvo smagu matyti, kad mūsų kartą pakeitė tokie drąsūs, protingi, smalsūs žmonės. Labai džiaugiuosi, kad šio renginio metu suteikiama galimybė grįžti ten, kur gera, nes čia visada būsi laukiamas.

Karolina Bieliauskaitė, studentė.

esu Karolina Bieliauskaitė, VU studentė. Siunčiu straipsnį apie Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos bibliotekoje vykusį renginį, kuriame dalyvavau. Dėkoju, kad publikuojate.