Mokyklos biblioteka 2020: pasiekimai, iššūkiai ir naujos galimybės

  Šių metų spalio 28 dieną mokyklų bibliotekininkai dalyvavo nuotolinėje respublikinėje konferencijoje "Mokyklos biblioteka 2020: pasiekimai, iššūkiai ir naujos galimybės”, kuri vyko per „Zoom“ platformą. Joje dalyvavo virš 240 bibliotekininkų iš visos Lietuvos. Tai jau penkta LMBDA organizuota konferencija, bet nuotoliniu būdu – pirmoji. Ją asociacija organizavo kartu su Kauno rajono švietimo centru. 

  Visus dalyvius pasveikino ir konferencijos darbotvarkę pristatė  Daiva Klimantavičienė, Kauno rajono švietimo centro metodininkė.

  Žaneta Pratusevičienė, LMBDA pirmininkė ir Šakių “Žiburio” gimnazijos bibliotekininkė pristatė IFLA Gairių mokyklų bibliotekoms (2015 m.) atnaujintą leidimą, kurį išvertė asociacija. Tai tarptautinis dokumentas, nusakantis mokyklų bibliotekų svarbą ir atspindintis pasaulines mokyklų bibliotekų raidos tendencijas. Kiekviena valstybė šias gaires prisitaiko pagal savo įstatyminę bazę, bibliotekininkų profesinį pasirengimą ir kitą kontekstą. Daug dėmesio skiriama mokyklos bibliotekininkui, jo funkcijoms, kompetencijoms. Palyginus 2002 ir 2015 m. metų Gairių leidimus pastebimas ryškus poslinkis link mokyklos bibliotekininko pedagoginio vaidmens, kaip niekad svarbu lyderystė ir iniciatyvumas. O mokyklos biblioteka veikia ne tik fizinėje, bet ir skaitmeninėje erdvėje. LMBDA pirmininkė Žaneta visiems palinkėjo tobulėti, domėtis naujovėmis, neatsilikti nuo pokyčių.

 Dr. Albertas Šermokas, Asseco Lietuva generalinis direktorius savo pranešime „iMobis debesis - biblioteka mokyklos bendruomenei“ akcentavo jog netolimoje ateityje bus pereita prie vieningos sistemos, vieno jungtinio katalogo visoms bibliotekoms. Mokyklų bibliotekose funkcionuoja bibliotekinė sistema MOBIS, o viešosiose bibliotekose LIBIS . Sukurta nauja sprendimo mažoms bibliotekoms versija „iMOBIS debesis“, pritaikyta dirbti per nuotolį. Ateityje technologine prasme viskas bus debesyse. Dabar Asseco Lietuva sukurta jau 4 Mobis versija naudojasi 150 mokyklų. Joje yra daugiau galimybių bendruomenei, visi gali naudotis elektroniniu katalogu. Dr. A. Šermokas teigė, jog informacinės sistemos ženkliai gyvybingesnės vertingesnės, kuo daugiau prisiliečiame, tuo geriau, 75 mokyklos naudoja el. katalogą, skatina ir kitas tai daryti. Pranešimo skaidres galima rasti https://www.imobis.lt/mobis-info/archyvai/1615

 Pranešimas „Skaitmeninių išteklių biblioteka mokymui(si) ir tobulėjimui“ - padiktuotas laikmečio aktualijų - teigė Renata Miškinienė, Anykščių Jono Biliūno gimnazijos bibliotekos vedėja. Taip kaip nuoširdžiai dirbame komplektuodami bibliotekų fondus, lygiai taip pat turime skirti dėmesio skaitmeniniams ištekliams bei juos sisteminti ir pasiūlyti savo mokyklos bendruomenei. To iš mūsų kaip informacijos specialistų tikisi vartotojai. Tai numato ir IFLA mokyklų bibliotekų gairės, kuriose apibrėžtas mokyklos bibliotekininko vaidmuo. Bibliotekininkas turi ne tik valdyti išteklius, bet ir bendradarbiaudamas su mokytoju aktyviai dalyvauti ugdymo procese. Šiuo atveju, mokyklos bibliotekininkas yra aktyvus informacinio ir medijų raštingumo ugdymo specialistas. Renata yra ne tik bibliotekininkė, bet ir kino technologijų mokytoja, todėl jai ypač svarbu visų medijų įtaka ugdymui. 

 Savo pranešime “Ar skaitymas mus daro laimingus” Inga Mitunevičiūtė, IBBY Lietuvos skyriaus pirmininkė, šiuo metu dirbanti mokyklos bibliotekoje, pristatė devynias skaitymo funkcijas pagal katalonų rašytyoją Emilį Teixidorą. Tai skaitymo, komunikacijos, patirties įgijimo, vaizduotės, lavinimo ir eskapistinė, kognityvinė, “vidinės tvarkos” ir gyvenimo pilnatvės. Nepaneigiama tiesa jog pirmiausia turime mėgti knygą ir patys skaityti. Inga taip pat kalbėjo apie mokslinio tyrimo rezultatus: mokslininkai įrodė, kad skaitymas sumažino streso lygį geriau negu pasivaikščiojimai ar pasikvėpavimai, o taip pat tarp knygų mylėtojų net 21 proc. žmonių mažiau sergančių depresija. Skaitymas ugdo empatiją, leidžia lengviau išgyventi realybę, taupo pinigus, nes tai pigus laisvalaikio leidimo būdas, skaitymas padeda lengviau išsimiegoti ir t.t.. Visa tai tik skatina skaityti ir jaustis geriau.

 Pranešimą „Literatūros ir meno dermė ugdymo procese“ skaitė Reda Kiselytė, Rokiškio Juozo Tumo – Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio bibliotekos vedėja. Ji žinoma savo krašte kaip lituanistinės bibliotekos ir autografų kolekcijos rinkėja. Reda netradicine forma pristatė dabar vykdomą projektą su I klasių gimnazistais ir literatūrinę premiją, kuriai surado rėmėjų. Ji prisiminė daiktavardžius ir juos linksniavo taip pristatydama projektą „Šmaikščių tekstų – spalvotas rūbas“. Gimnazistai per dailės pamokas susipažino su rašytojo, žurnalisto Jono Laurinavičiaus aforizmais ir juos iliustravo. Kaip teigė pranešėja, šiame projekte ieškojome šmaikštumo, laisvės, kūrybiškumo, saviraiškos. Šiuo projektu mes populiariname literatūros žanrą – aforizmus, ugdome gebėjimus su šypsena pažvelgti į šiandieninį pasaulį, praskaidrinti įtampos kupiną kasdienybę ir sėkmingai eiti į priekį. Bibliotekininkė pasidžiaugė, kad tokia forma populiarina vienintelę iš bendrojo lavinimo švietimo įstaigų Lietuvoje leidinių su autografais kolekciją, gimnazijos ugdytiniai praturtina literatūros žinias, plečia akiratį, atsiveria platesnė laisvė ir suinteresuotumas skaityti.

 Gerąja darbo patirtimi pasidalino Dalia Kukenienė, Panevėžio raj. Velžio gimnazijos informacinio centro vedėja. Ji savo pranešime “(Ne)pažįstama istorija mokyklos bibliotekoje” pristatė įvairius metodus, bei įrankius kurie naudingi bibliotekininko darbui. Bibliotekininkė teigė, jog gyvename žinių visuomenės epochoje. Pasaulyje skaitmeninės technologijos vystosi rekordiniu greičiu keisdamos žmonių gyvenimą, darbą ir socialinį bendravimą.

Tobulėjant technologijoms svarbu mokėti ne tik rasti informaciją, bet ir pasirinkti, analizuoti bei apsaugoti asmeninius duomenis. Kuo daugiau galimybių tuo didesnė atsakomybė. Todėl labai svarbiu įgūdžiu tampa žmonių, o mūsų atvejų, mokyklų bibliotekų bendruomenės informacinis raštingumas. Ugdyti informaciniu požiūriu išprususius mokinius yra nauja galimybė mokyklų bibliotekininkams. Pasitelkti į pagalbą galime draugiškas internetas sukurtas metodines priemones, el. testus ir kt. Interneto informacijos vandenyne galime rasti įvairių įrankių ir kiekvienas naudoti pagal savo norus ir poreikius. Aš išbandžiau ne vieną, šiuos, kuriuos rekomenduoju, jie yra verti dėmesio, lengvai pritaikomi mokyklos bibliotekininko darbe. Jau senokai mokyklos biblioteka buvo ne vien tik knygų namai. Technologijos vis tobulės ir mes turime atliepti, bet neužgožti skaitymo malonumo. Knyga išliks, nes yra tikra vertybė reikalinga žmogui. Tad nuotolinio mokymosi iššūkius priimkime kaip naujas galimybes tobulėti.

 Kristina Brazauskienė, Kauno rajono Lapių pagrindinės mokyklos bibliotekininkė, savo pranešime „Mokyklos bibliotekos vaidmuo nuotolinio mokymosi kontekste“ apibendrino tiek savo, tiek kitų Kauno rajono mokyklų bibliotekų veiklas nuotolinio mokymosi metu. Kaip bibliotekininkai priėmė ir išsprendė atsiradusius iššūkius, kokias darbo priemones naudojo, kokias veiklas vykdė. Lietuvos mokyklų bibliotekininkai susidūrė su tokiomis pat problemomis kaip ir viso pasaulio mokyklų bibliotekininkai. Iš tarptautinių webinarų pranešimų, internete skelbiamos medžiagos galima daryti išvadą, kad mes esame globaliame pasaulyje, ir mūsų problemos bendros, ir turime siekti konstruktyvaus bendradarbiavimo tam, kad pasiektume geriausių įmanomų rezultatų. Šiuo metu pagrindinė mintis ir idėja: išnaudokime šį laiką kaip galimybę, ir dalinkimės patirtimi, kad rastume tam optimaliausias priemones ir būdus.

 Konferenciją užbaigė LMBDA pirmininkė Ž. Pratusevičienė, dėkodama pranešėjams, konferencijos rengėjams ir aktyvioms bibliotekininkėms, kurios ėmėsi atsakomybės ir aukodamos savo laiką dirbo įvairiose darbo grupėse. Taip pat palinkėjo ir toliau dalintis patirtimi, idėjomis ir išlikti savitomis asmenybėmis, savo energija, traukiančiomis prie savęs žmones.

Konferencijos pranešimų skaidres galite rasti čia.