„Šapokiukas visur šapokiukas“ – diena, kai Adolfo Šapokos gimnazijos koridoriais vėl žengia buvę mokiniai, o jų buvimas visai gimnazijos bendruomenei atneša didžiulį džiaugsmą ir laimę. Smagu, kad mokiniai, net ir baigę mokyklą, vis vien sugrįžta ir didžiuojasi būdami bendruomenės dalimi. Mūsų gimnazija – vieta, į kurią gera sugrįžti, nes čia tu - visuomet laukiamas.
Jau dvidešimt pirmą kartą Utenos Adolfo Šapokos gimnazijoje vykstantis neeilinis renginys „Šapokiukas visur šapokiukas“ su trenksmu praūžė ir šiais mokslo metais. Sausio 31d., penktadienį, į gimnaziją sugužėjo solidus būrys buvusių jos moksleivių, pasirengusių savo žiniomis ir patirtimi pasidalinti su dabartiniais gimnazistais. Džiugu, jog kiekvienais metais mokykloje sulaukiame buvusių šapokiukų, kurie kviečiami nepabūgsta sugrįžti į mokyklą, vesti pamokas gimnazijos moksleiviams ir vienai dienai prisiminti tai, ką patyrė tarp šių, visad laukiančių mokyklos sienų.
Ryte svečius šiltai sutiko gimnazijos direktorius bei bibliotekos vedėja Vida ir pakvietė drauge išgerti arbatos, pasimėgauti saldžiomis vaišėmis, nuoširdžiai pasidalinti mokyklinio gyvenimo prisiminimais bei dabartine veikla ir patirtimi. Po jaukaus rytinio susitikimo svečiai turėjo galimybę dar kartelį pasivaikščioti gimnazijos koridoriais, aplankyti buvusius mokytojus bei keliais žodžiais „persimesti“ ir su dabartiniais šapokiukais. Mokiniams dvi pamokas vedę svečiai pasakojo, ką šiuo metu veikia, suteikė vertingų patarimų, atsakė į užduotus klausimus.
Po šešių pamokų mokiniai, mokytojai ir mokyklos svečiai buvo pakviesti į biblioteką, kurioje, kaip ir kasmet, buvo vainikuotas jau tradiciniu tapęs renginys „Šapokiukas visur šapokiukas“. Šventę pradėjo gimnazijos direktorius ir nuolatinė renginio globėja, bibliotekininkė Vida, sveikinimo kalbomis, kuriomis padėkojo už tai, jog šapokiukai, nors ir baigę mokyklą, vis vien čia sugrįžta ir noriai bendrauja su mokiniais, gyvenimo kelyje skatina rinktis tai, kas tikrai patinka ir domina bei klausytis širdies balso ir siekti to, ko labiausiai trokšta širdis.
4d klasės mokiniai Erikas Žvironas ir Paulius Morkūnas renginio svečiams dovanojo keletą gitaromis atliekamų muzikinių kūrinių. Rūta Mačiulytė, šapokiukė, vaikų chirurgijos rezidentė, atsiųstame video trumpai pristatė savo veiklą, guodėsi, jog dėl rūpesčių vėl negalėjo atvykti ir gyvai mums visko papasakoti, bet vylėsi, jog kažkada ji tikrai pasirodys gimnazijos koridoriuose. Prieš 20 metų Adolfo Šapokos gimnaziją baigusi Inga Tarakavičiūtė mokiniams trumpai papasakojo apie darbą aukščiausioje audito institucijoje, patirtį mokykloje ir džiaugėsi vėl čia sugrįžusi. Po to gimnazistai Otas Kupriūnas ir Rojus Urbonas saksofonais atliko keletą nuotaikingų ir energingų kūrinių. Augustinas Žvirblis, prieš dvejus metus gimnaziją baigęs šapokiukas, atsiųstame video pasakojo apie mokslus Londone bei patirtį mokykloje ir universitete. Sesės Ieva ir Eglė Zarankaitės taip pat pasidalijo patarimais, atskleidė tolesnius tikslus bei skatino mokinius nebijoti ir kuo daugiau svajoti, o šapokiukas Mindaugas Zakarka prasitarė apie visad jį lydinčią auditorijos baimę, ir kaip jis stengiasi ją įveikti „statydamas“ save į nepatogias ir ekstremalias situacijas. Taip elgtis Mindaugas skatino ir dabartinius šapokiukus. Buvusi gimnazistė Ieva kalbėjo apie komforto zoną ir kaip svarbu bent pabandyti iš jos ištrūkti bei nugalėti baimes. Moksleivė Silvija Lubytė svečiams dovanojo jautrią dainą bei balsu užbūrė ne vieną, o gimnazijos pučiamųjų instrumentų kvartetas, padedant muzikos mokytojui Vytautui Latonui, atliko nuotaikingą muzikinį kūrinį bei abiturientė Simona Bazytė, taip pat akomponuojant orkestro „Cinkas“ vadovui, dainų popuri papuošė šią neeilinę šventę.
Renginį užbaigė nuoširdūs vedėjų žodžiai bei raginimas nepamiršti jau tradicija tapusios šventės. Po dvi valandas trukusios popietės svečiai buvo dar kartelį pakviesti išgerti arbatos bei pasivaišinti šviežiomis, valgykloje iškeptomis bandelėmis.
Karolina Vanagaitė, 4b